Pavasarinio potvynio aukos vis dar negavo valstybės žadėtų kompensacijų. Kauno rajono savivaldybė neskyrė nė lito, laukiama Vyriausybės sprendimo.

Nuostoliai – 1,6 mln. litų

Kauno rajono savivaldybės Civilinės ir darbų saugos vyriausiasis specialistas Antanas Dagilis apgailestauja, kad nuo pavasarinio potvynio nukentėję gyventojai dar nesulaukė kompensacijų.

"Tie, kurie buvo apdraudę būstus, išmokas gavo, o visi kiti tebelaukia pinigų", – kalbėjo A.Dagilis.

Jo teigimu, rajono savivaldybėje sudaryta komisija potvynio nuostoliams įvertinti jau išsiuntė dokumentus Vidaus reikalų ministerijai. 80 žmonių prašo atlyginti 1,6 mln. litų vertės žalą.

Paklaustas, ar visiems prašantiesiems iš tiesų bus sumokėtos kompensacijos, A.Dagilis abejojo: "Tikrai taip nebus, nes ne visi pristatė reikalingus dokumentus. Ne visi žmonės saugojo šaldytuvų ir televizorių pirkimo dokumentus, o dabar, kai prireikė, nebuvo galimybės nustatyti jų vertės."

Specialisto teigimu, rajono savivaldybė potvynio aukoms neskyrė nė lito, nes esą nebuvo kraštutinių atvejų, t.y. nė vienas gyventojas neliko be pastogės, nuo potvynio nenukentėjo daugiavaikės šeimos.

Sprendimo dar laukiama

Vidaus reikalų ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėja Violeta Kiburytė teigia, kad visų nukentėjusių rajonų savivaldybės informaciją apie nuostolius turėjo pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Esą departamentas visus dokumentus teiks Vyriausybei, o ji priims sprendimą, kada ir kokio dydžio kompensacijas mokėti.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, aptarusi pavasario potvynio Lietuvoje valdymą ir jo padarytų nuostolių kompensavimo galimybes, nutarė siūlyti Vyriausybei pirmiausia kompensuoti nuostolius ūkio subjektams, kurie buvo pasitelkti padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms šalinti potvynio padarinius, skyrusiems savo techniką ar kitus materialinius resursus.

Pirmumo teisę kompensuoti nuostolius – per 335 tūkst. litų – nutarta siūlyti suteikti gelbėjimo ir potvynio padarinių likvidavimo darbus atlikusioms civilinės saugos sistemos pajėgoms – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Lietuvos kariuomenei.

Komisija skaičiuoja, kad valstybės ir savivaldybių įmonės ir įstaigos bei ūkio subjektai patyrė per 7,3 mln. litų nuostolį. Gyventojai, pagal pateiktas kompensavimo paraiškas, manoma, patyrė 2,57 mln. litų nuostolių, tačiau deklaruotos sumos dar turės būti pagrįstos.

Ragina drausti turtą

Komisijos pirmininko vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio teigimu, dėl kompensacijų gyventojams apsispręsti turės Vyriausybė, atsižvelgdama į turimus finansinius resursus, nukentėjusiųjų socialinę padėti ir kitas aplinkybes. O nuostolių kompensavimo gyventojams klausimu dar bus diskutuojama.

"Tarkime, Kaune, kur Nemunas užliejo individualių namų kvartalą, yra susidariusi sudėtinga situacija. Aplinkos ministerijos teigimu, ši teritorija yra pažymėta kaip galima potvynio zona ir leidimai statyboms neturėjo būti duoti. Šiuo atveju, manau, savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę. Mano įsitikinimu, patys žmonės turėtų apsidrausti savo turtą", – sakė ministras R.Palaitis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas spaudai Donatas Gurevičius "Kauno dienai" sakė, kad departamentas visus su gyventojų patirtais nuostoliais susijusius dokumentus Vyriausybei pateikė dar vasaros pradžioje.

"O kaip skirstomi pinigai ir kam mokamos kompensacijos, pasakyti negaliu, – sakė D.Gurevičius. – Planuota lėšas skirti iš valstybės rezervo fondo, tačiau iš jo kompensacijų tikisi ne tik potvynio, bet ir praūžusios vėtros aukos."

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio teigimu, artimiausiu metu planuojama priimti Vyriausybės nutarimą, pagal kurį bus mokamos kompensacijos.

Skaičiai ir faktai

Dėl tirpstančio sniego ir stipraus lietaus smarkiai pakilęs Neries vandens lygis ties Kaunu užliejo Radikius, Salius ir Kleboniškį naktį iš kovo 21-osios į 22-ąją. Dalį gyventojų gelbėtojai naktį evakavo. Šį pavasarį potvynis kilo Nemuno žemupyje, Nemuno ir Neries aukštupiuose, patvino Lėvens ir Sanžilės upių baseino zonos.

Per potvynį ir polaidį buvo užlietos Šilutės rajono, Pagėgių, Kauno rajono, Panevėžio rajono, Jonavos rajono, Joniškio savivaldybių teritorijos – iš viso beveik 40 tūkst. ha.

Didžiausios teritorijos – beveik 24 tūkst. ha – buvo užlietos Šilutės ir – 16 tūkst. ha – Pagėgių savivaldybėse.

Nukentėjo 32 kaimai, per 300 namų ir sodybų, 2,7 tūkst. sodo namelių.

Užlietose teritorijose gyvena beveik tūkstantis žmonių, per potvynį evakuota buvo beveik pusė jų.

Skirs vienkartines pašalpas

Kauno miesto savivaldybės taryba pastarajame posėdyje pritarė Vienkartinės pašalpos skyrimo tvarkos aprašo pakeitimams, kurie patikslino dėl stichinių nelaimių (gaisro, škvalo ir kitų) reikalingos pagalbos nukentėjusiesiems skyrimo tvarką. Vienkartinė pašalpa Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims skiriama vadovaujantis patvirtintu Vienkartinės pašalpos skyrimo tvarkos aprašu. Vienkartinė pašalpa skiriama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

"Kaune daug nuostolių pridariusi audra ir pagalbos besikreipiantys žmonės paskatino patikslinti iki šiol buvusį Vienkartinės pašalpos skyrimo tvarkos aprašą. Iki šiol jame tarp stichinių nelaimių buvo minimi tik gaisras ir potvynis", – sakė sprendimo iniciatoriai. Pareiškėjų prašymai gauti vienkartinę pašalpą svarstomi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Vienkartinės pašalpos skyrimo komisijos posėdžiuose.