Suskaičiuoti pavasario potvynio nuostolius Kauno rajono savivaldybei atrodo pernelyg sunki užduotis. Kelis mėnesius triūsę tarnautojai žada susidoroti su ja tik šią savaitę.

Neturi patirties

Kauno rajono savivaldybėje sudaryta komisija potvynio nuostoliams įvertinti posėdžiauja pakankamai dažnai, tačiau dar nėra priėmusi spendimo dėl kompensacijų dydžio.

"Jeigu tokių atvejų būtų buvę anksčiau, būtume pasimokę, žinotume, kaip ir ką daryti, o dabar tai yra nauja patirtis", – sakė Kauno rajono savivaldybės Civilinės ir darbų saugos vyriausiasis specialistas Antanas Dagilis.

Jis negalėjo pasakyti, kada bus apibendrinti ir pateikti duomenis apie patirtus nuostolius. Esą dar kai kurie gyventojai nėra pristatę visų reikalingų dokumentų, be to, atsakymų nepateikia draudimo kompanijos.

"Daugiausia trukdžių – iš gyventojų pusės. Įsivaizduojate? – stebėjosi A.Dagilis. – Pavyzdžiui, pranešė, kad per potvynį buvo nepataisomai sugadintas automobilis, tačiau nepristato jo registracijos pažymėjimo. Mes tokių dokumentų negalime siųsti į ministeriją."

Komisijos narė savivaldybės Civilinės ir darbų saugos vyriausioji specialistė Regina Cibulskienė pabrėžė, kad ekspertai niekur neskuba, stengiasi viską atlikti tiksliai. Ji prognozuoja, kad galutiniai skaičiai bus aiškūs pirmąją birželio savaitę.

Preliminariais duomenimis, nuostoliai sudarys apie 2 mln. litų. Žalą atlyginti prašo apie 80 žmonių. R.Cibulskienės vertinimu, nuostolių suma gali mažėti, nes išdžiovinti kai kurie daiktai ir vėl veikia, todėl už juos nebus kompensuojama.

Gyventojai – ne prioritetas

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, aptarusi pavasario potvynio Lietuvoje valdymą ir jo padarytų nuostolių kompensavimo galimybes, nutarė siūlyti Vyriausybei pirmiausia kompensuoti nuostolius ūkio subjektams, kurie buvo pasitelkti padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms šalinti potvynio padarinius, skyrusiems savo techniką ar kitus materialinius resursus.

Pirmumo teisę kompensuoti nuostolius – per 335 tūkst. litų – nutarta siūlyti suteikti gelbėjimo ir potvynio padarinių likvidavimo darbus atlikusioms civilinės saugos sistemos pajėgoms – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Lietuvos kariuomenei.

Komisija skaičiuoja, kad valstybės ir savivaldybių įmonės ir įstaigos bei ūkio subjektai patyrė per 7,3 mln. litų nuostolį. Gyventojai pagal pateiktas kompensavimo paraiškas galimai patyrė 2,57 mln. litų nuostolių, tačiau deklaruotos sumos dar turės būti pagrįstos.

Atsakomybė savivaldybei

Komisijos pirmininkas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pastebi, kad potvynis šiais metais buvo neeilinis.

"Siekiant maksimaliai suvaldyti situaciją, imtasi kraštutinių priemonių – ledo sangrūdų sprogdinimų. Ši patirtis turi būti išanalizuota ir pritaikyta kitose ekstremaliose situacijose, – teigė jis. – Dirbsime prevencinį darbą, rengsime bendrus institucijų mokymus, reguliuosime pasikeitimo informacija srautus."

R.Palaitis džiaugėsi, kad visos tarnybos dirbo sklandžiai, sprendimai buvo priimami laiku ir efektyviai.

Ministro teigimu, dėl kompensacijų gyventojams apsispręsti turės Vyriausybė, atsižvelgdama į turimus finansinius resursus, nukentėjusiųjų socialinę padėtį ir kitas aplinkybes. Dėl nuostolių kompensavimo gyventojams dar bus tariamasi.

"Tarkime, Kaune, kur Nemunas užliejo individualių namų kvartalą, yra susidariusi sudėtinga situacija. Aplinkos ministerijos teigimu, ši teritorija yra pažymėta kaip galima potvynio zona ir leidimai statyboms neturėjo būti duoti. Šiuo atveju, manau, savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę. Mano įsitikinimu, patys žmonės turėtų apsidrausti savo turtą", – sakė ministras R.Palaitis.

Tikimasi, kad Vyriausybė sprendimą dėl nuostolių kompensavimo tvarkos priims per 2–3 savaites.

Daugiau šia tema skaitykite pirmadienį "Kauno dienoje".