Kauną pagrindiniu oro uostu regione pasirinkusi "Ryanair" spaudžia valstybę prisidėti prie jos skrydžių reklamos. Vieni ekonomistai tokią paramą vertina kaip investicinės aplinkos gerinimą, kiti – kaip privilegiją.

Valstybę kaltina neryžtingumu

Pigių skrydžių bendrovės "Ryanair" Pardavimo ir rinkodaros vadovas Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Rytų Europoje Laszlo Tamas įsitikinęs, kad kompanijos sprendimas Kauną pasirinkti pagrindiniu oro uostu regione pasiteisins, jeigu bus imtasi aktyvios reklamos kampanijos.

"Turizmo departamentas kol kas dar nepradėjo bendradarbiauti su pagrindiniu Lietuvos oro vežėju, nepasistūmėta nė žingsneliu. Mes jiems pasiūlėme kartu reklamuoti Lietuvą tose šalyse, į kurias skraidiname keleivius, bet jie kol kas nepriėmė jokių sprendimų", – aiškino L.Tamas.

Jis įsitikinęs, kad Turizmo departamentas ir "Ryanair" galėtų dalytis reklamos išlaidas, susijusias su naujų maršrutų populiarinimu. Esą pradėjus tokią reklamos kampaniją pavyktų išjudinti turizmą Lietuvoje ir padvigubinti atvykstančių turistų skaičių.

Išskirtinių sąlygų neprašo

"Ryanair" visose šalyse, į kurias yra nudriekusi maršrutus, vykdo intensyvią reklamos kampaniją. Ji apima skrydžių reklamą viešosiose vietose įrengtuose stenduose, spaudoje, interneto žiniasklaidoje, žurnaluose.

"Turime pritraukti turistų, o reklama yra viena pagrindinių priemonių. Mes neprašome tiesioginės paramos, investuojame tiek pat, kiek ir turizmo departamentai, nes šiuo atveju laimi visi – ir valstybė, į kurią atvežame turistus, ir mes", – apie "Ryanair" strategiją kalbėjo L.Tamas.

Jis atsisakė įvardyti tikslius reklamos biudžetus kitose šalyse, tačiau pabrėžė, kad prisidėjus valstybei visuomet pavyksta pasiekti geresnių rezultatų. Esą Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje biudžetai yra didesni, tačiau ten ir potencialių vartotojų, kurie pasinaudos skrydžių kompanijos paslaugomis, yra daugiau. Suomijoje ir Norvegijoje pakankamai sėkmingai dirbama ir su kuklesniais reklamos biudžetais.

"Mūsų tikslas – reklamuoti Kauną ir visą Lietuvą užsienyje, kad visi žinotų apie tiesioginius skrydžius į jūsų šalį, o "Ryanair" komanda turi patirties ir gali Lietuvą įtraukti į Europos žemėlapį bei atvežti čia šimtus tūkstančių turistų", – užmojais dalijosi L.Tamas.

Šiuo metu "Ryanair" Kauną jungia su 18 Europos oro uostų. Per savaitę kompanijos lėktuvai tarptautiniame Kauno oro uoste leidžiasi ir kyla 120 kartų. Per metus planuojama pervežti milijoną keleivių.

Nežino, ar verta remti

Turizmo departamento specialistai dar nėra apsisprendę, ar verta mūsų valstybei remti "Ryanair" komunikacijos strategiją, tačiau skrydžių bendrovės prašymą žada atidžiai išnagrinėti.

"Ar kalbame apie turizmą, ar apie ekonominę emigraciją? – klausė Turizmo departamento Turizmo rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Ališauskaitė. – Negalime paprastai priimti sprendimo, nes skatiname atvykstamąjį turizmą: siekiame, kad britas atvažiuotų į Lietuvą, o ne kad lietuvis išvažuotų į Didžiąją Britaniją."

Jos teigimu, departamentas informavo "Ryanair" atstovą L.Tamą apie tai, iš kur departamentas gauna lėšų rinkodaros veiksmams ir apie visas procedūras, pagal kurias gali būti skiriama parama.

"Mes nenaudojame valstybės biudžeto pinigų, nes jų nėra skirta. Galime pritraukti tik ES lėšų, rengti projektus", – pasakojo V.Ališauskaitė ir pridūrė, kad netrukus pagal vieną priemonę "Ryanair" galėtų būti skirta parama.

Vienas iš aštuonių projektų, kuriuos šiemet įgyvendina Turizmo departamentas, yra reklama internetinėse kelionių planavimo sistemose. Ūkio ministro sudaryta darbo grupė atrinks galimus tokio projekto dalyvius ir iki liepos 15 d. teiks paraišką.

"Ryanair" komunikacijos strategija bus išsamiai pristatyta darbo grupei. Ji ir spręs, ar mums naudinga remti, o gal efektyviau išnaudosime lėšas pasirinkdami kitas komunikacijos ar rinkodaros priemones?" – svarstė V.Ališauskaitė.

Užsienio šalių paslaptys

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas profesorius Vytautas Snieška pastebi, kad tarptautinės prekybos taisyklės draudžia tiesiogiai skirti finansavimą įmonėms. Tačiau leidžiama įvairiais būdais remti priemones, kurios gerina verslo klimatą šalyje.

"Jeigu reklamuojamas Kaunas kaip turizmo zona ir tokia reklama galėtų pritraukti papildomų klientų bendrovei "Ryanair", tai viskas tvarkoje, bet negalima tiesiogiai remti", – mano profesorius.

Jo žiniomis, daugelyje šalių taikomos specialios priemonės, kurios padeda pagerinti šalies konkurencingumą ir pritraukti daugiau investuotojų, iš kurių tikimasi naudos šaliai.

"Investuotojams, kurie sukuria naujas darbo vietas, moka mokesčius ir atlyginimus darbuotojams, taikomos lengvatos", – konstatuoja V.Snieška. Esą Čekijoje ne kartą buvo skelbiami konkursai investuotojams: valstybė sukurdavo infrastruktūrą, parengdavo sklypą ir išsirinkdavo naudingiausią investuotoją, kuriam lengvatinėmis sąlygomis leisdavo ten įsikurti. Tačiau būna ir priešingų situacijų. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje mobiliojo ryšio kompanijoms, siekiančios įžengti į pelningą mobiliųjų telekomunikacijų rinką, yra tekę gerokai permokėti už licencijas.

V.Snieška įsitikinęs, kad parama pigių skrydžių bendrovei galėtų būti naudinga mūsų valstybės ekonomikai: "Jie skatina atvykstamąjį turizmą, o tai – tas pats kaip eksportas, kurio didinimu suinteresuotos visos šalys". Profesorius pabrėžė, kad visais laikais prie oro uostų, upių, kur vykdavo laivyba arba driekdavosi prekybos keliai, klestėdavo ir paslaugų teikėjai.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda abejoja "Ryanair" ir Turizmo departamento bendradarbiavimo nauda. Daugiau šia tema skaitykite pirmadienį "Kauno dienoje".