Ar panašių skandalų galime sulaukti ir daugiau, plačiau pakomentavo ekonomistas Marius Dubnikovas.
– Kiek dar po „Foxpay“ matysime panašių „fintech“ rojaus vaisių?
– Manau, kad turime problemą. Liberalus požiūris į „fintech“ leido tai, kad Lietuvoje atsirado labai daug kompanijų, kurios yra šiek tiek keistos arba turi kažkokių šešėlių.
– Ką dėl to toliau darysime?
– Tokių valstybių buvo kelios: Čekija, Londonas, Liuksemburgas, kuris bandė pritraukti kompanijas ir mes tame. Velnias žino, kiek mes turime tų pilkų kompanijų. Lietuvos bankas turėtų atsakyti į šį klausimą.
– Kokia atsakomybė dėl „Foxpay“ tenka priežiūros institucijoms, juk tai ne keli tūkstančiai, o net keliolika milijonų galimai išplautų pinigų?
– Nemanau, kad 17 milijonų, kurie yra įvardijami, yra problema. Ta suma yra maža. Aš įtarčiau, kad suma yra daug didesnė, nes 17 milijonų išplauti yra ne tas verslas, kurio reikėtų imtis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Bet įstaigos, teikiančios finansines paslaugas, privalo turėti ir savikontrolės mechanizmą dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos. Kyla klausimas, kas čia nesuveikė ir kam tada reikalingi tokie specialistai finansų įstaigose, jei juos galima papirkti?
– Kiekvienoje finansų įstaigoje turi būti specialistai, kurie prižiūri pinigų plovimo priemones. Klausimas, jeigu įmonė iš tiesų yra nutaikyta iš karto plauti pinigus, tai gali būti, kad tie specialistai yra samdomi ne tam, kad prižiūrėtų, bet tam, kad užglaistytų. Bijočiau, kad šioje situacijoje yra žmonės, kurie būtent glaistė tą situaciją ir tokie asmenys turi atsakyti už tuos veiksmus, kurie buvo atlikti.
– Kitas svarbus ir jautrus klausimas, kai „Foxpay“ tapo mokėjimų tarpininku valstybės įstaigoms ir dabar teigiama, kad vartotojai gerokai permokėjo atsiskaitydami už valstybinių institucijų ar įmonių paslaugas. Kai kur vartotojai net neturėjo galimybės atsiskaityti kitaip. Paaiškinkite, kam valstybinėms įmonėms reikalingas mokėjimo tarpininkas ir koks tokių tarpininkų vaidmuo?
Jei pasitvirtins įtarimai, kad ši kompanija galėjo užsiimti pinigų plovimu, tuomet nėra geresnio būdo tai daryti nei per valstybei skirtas įmokas.
– Kelčiau klausimą, kodėl apskritai atsirado toks tarpininkas. Suprantu, kodėl „Foxpay“ reikėjo valstybinių užsakymų. Jei pasitvirtins įtarimai, kad ši kompanija galėjo užsiimti pinigų plovimu, tuomet nėra geresnio būdo tai daryti nei per valstybei skirtas įmokas. Tai reikštų, kad atsiranda daug įmokų vienu metu, tarp kurių gali pasislėpti keisti mokėjimai, galimai skirti pinigų plovimui ir panašiai. Labai abejočiau, kas patvirtino šiuos mokėjimus, nes nesuprantu, kodėl reikia tarpininko tarp mano sąskaitos ir valstybei mokamų mokesčių.
– Ar vartotojams „Foxpay“ skandale gali būti atlyginta už permokėjimus ir kieno lėšomis tai būtų daroma: ar valstybės, kas yra mokesčių mokėtojų pinigai, ar įmanoma iš to paties tarpininko išsireikalauti tokių kompensacijų, nes buvo neteisinga kainodara?
– Nepervertinčiau dėl to, kad tas permokėjimas vyko keliasdešimt centų ar eurų. Tai tas kompensavimas, manau, tiesiog neįvyktų dėl to, kad per mažos pinigų sumos.
– Dabartiniame etape yra areštuotas „Foxpay“ savininkės nekilnojamasis turtas ir kitos vertybės bei susijusių asmenų turtas. Ar po tokių situacijų teisėsaugai pavyksta sugrąžinti prarastas valstybės ar gyventojų lėšas?
– Manau, kad ne. Didžiausia žala yra reputacinė – tokie skandalai yra žinomi visam pasauliui. „Fintech“ rinka patiria labai didžiulę žalą. Šiuo atveju mes, kaip rinka, tiesiog nepritrauksime tų kompanijų, kurias norėtume. Didžiųjų kompanijų atėjimas į Lietuvą darosi vis sudėtingesnis.
– O kas toliau vyks su pačia „Foxpay“ kompanija?
– Bijau prognozuoti, nes tai yra labai jautru, bet finansų įstaigoms tokie nutikimai dažniausiai lemia jų uždarymą. Klausimas, kaip vyks čia, bet prognozės tikrai nelabai geros.
(be temos)