Pasirinkimą lemia atstumas

Į Lenkijos Suvalkų kraštą per Klaipėdos SGD terminalą atkeliavusios dujos iš Klaipėdos gabenamos jau nuo 2017 m.

Dujų tiekimas į Lenkiją dar padidės nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujotiekį (GIPL). Šiuo dujotiekiu iš Klaipėdos SGD dujos būtų tiekiamos į 750 megavatų dujinę elektrinę Ostrolenkoje. Ši vietovė yra apie 170 kilometrų toliau už Suvalkus.

Nuo Ostrolenkos iki Klaipėdos – 510 kilometrų, iki Gdansko uosto – apie 300 kilometrų, tačiau šiame uoste kol kas nėra dujų terminalo.

Artimiausias dujų terminalas yra Lenkijoje Svinouiscio uoste, iki kurio apie 700 kilometrų. Todėl šiaurinei Lenkijos daliai aprūpinti dujomis šalis pasirinko Klaipėdos SGD.

GIPL dujotiekiu per metus būtų galima importuoti į Lenkiją iki 1,9 mlrd. kubinių metrų dujų. Ostrolenkos elektrinei, kurią planuojama pastatyti 2023 m., per metus reikėtų 500–750 mln. kubinių metrų dujų.

Kalba apie pabaigtuves

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad GIPL dujotiekis šiuo metu Lenkijoje tiesiamas atkarpoje netoli Suvalkų prie Brod Nowy ir Brod Stary miestų.

Tiesiant šį vamzdyną kaip tik šiomis dienomis pirmą kartą Lenkijoje buvo atliktas tiesioginis požeminis gręžimas prakišant kelių šimtų metrų ilgio DN 700 skersmens dujotiekio vamzdį mažiausiai 7,7 metro gylyje po Czarna Hanza upės vaga.

Dujotiekio klojimas tranšėjoje vykdomas Suvalkų komunoje iki sienos su Lietuva.

Kol Gdansko regione nėra dujų terminalo, palanki Klaipėdos SGD terminalo eksporto rinka atsiranda šiaurinėje ir pietinėje Lenkijoje.

GIPL dujotiekis sujungs Lietuvos ir Lenkijos dujų sistemas.

Lenkija savo teritorijoje nuties 343 kilometrų dujotiekio vamzdyną su atšakomis šiaurine ir pietine kryptimis, Lietuva – 165 kilometrus. Lietuvoje 114 mln. eurų vertės dujotiekis tiesiamas nuo Širvintų rajono iki Lenkijos sienos Lazdijų rajone. Tiesti dujotiekį numatoma iki šių metų pabaigos.

Abipusis transportavimas

Naudojantis GIPL jungtimi numatyta dujas tiekti ne tik į Lenkiją, bet ir iš Lenkijos į Lietuvą, o per ją ir į kitas rytinės Baltijos jūros šalis.

Lietuvos kryptimi per metus bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh.

Kas tai yra, galima susigaudyti palyginus, kad, kaip teigė „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas, 2020 m. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportuota 12 proc. daugiau gamtinių dujų nei 2019 m. arba 33 teravatvalandės (TWh).

Dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. arba 21,9 TWh viso per Lietuvą į ES dujų rinką tiekto dujų kiekio.

Komentaras

Mindaugas Navikas

KN Komercijos direktorius

Lenkijos rinka, kaip pereinanti prie tvaresnių nei anglis energijos rūšių, yra svarbi planuojant ilgalaikę Klaipėdos SGD terminalo veiklą. Neseniai Lenkija paskelbė pertvarkanti savo gamtinių dujų tinklą ir įvardijo, kad jos gamtinių dujų poreikis per 10–13 metų išaugs per 30 mlrd. kub. m per metus. Galime palyginti, kad metinis Lietuvos poreikis yra per 2 mlrd. kub. m.

Klaipėdos SGD terminalas įsitvirtina besiplečiančiame šiaurės rytų Europos gamtinių dujų žemėlapyje. Per ateinančius dešimtmečius Klaipėdos SGD terminalas toliau išlieka reikšminga kompleksine regiono energetikos sistemos dalimi, kuri apima SGD terminalą, „Balticconector“, GIPL. Ne mažiau reikšminga ir SGD paskirstymo stotis Klaipėdoje, kuri dėl bendradarbystės su Lenkija taip pat sėkmingai integravosi į gamtinių dujų žemėlapį jas perduodant antžeminiu transportu, kol kas daugiausia į šiaurės rytų Lenkiją. Paleidus GIPL jungtį su Lenkija visa ši infrastruktūra atvers dar didesnį ES dujų rinkos potencialą ir stiprins Lietuvos vaidmenį jame.