Pereiti į pagrindinį turinį

Draudimo bendrovių klasta – beribė

2009-11-18 05:00
Tradicija: nukentėjusiajam siekis gauti draudimo išmoką beveik visuomet virsta kryžiaus keliais.
Tradicija: nukentėjusiajam siekis gauti draudimo išmoką beveik visuomet virsta kryžiaus keliais. / Nerijaus Jankausko nuotr.

Draudimo išmoka – miražas. Tuo įsitikina kas antras į nelaimę patekęs draudimo įmokas mokėjęs žmogus. Net dviejose kompanijose namus apsidraudęs klaipėdietis po vagystės liko it musę kandęs.

Namą nuniokojo vagys

Nemažas draudimo įmokas metų metus mokėję klaipėdiečiai tvirtina, kad nutikus bėdai buvę priversti grumtis dėl draudimo išmokų.

Atėjus sunkmečiui ši kova su draudimo bendrovėmis tampa dar aršesnė.

Nemažus pinigus už nuosavą namą paklojęs klaipėdietis naująjį būstą apdraudė dviejose draudimo bendrovėse. Dėl šventos ramybės.

Tačiau prieš dvi savaites į namus įsilaužusių plėšikų pridarytus nuostolius draudikai neskuba atlyginti.

„Į namą vagys pateko pro langą. Išdaužtas didžiulis langas pirmajame aukšte. Apie įvykį pranešiau policijai, vyksta tyrimas. Iš pradžių buvau ramus – juk nuostolius turėtų atlyginti“, – kalbėjo klaipėdietis Arūnas.

Išdaužtas langas – ne žala

Vyras namą įsigijo paėmęs paskolą, ją draudė, kaip ir reikalavo bankas. Tačiau namą jis apsidraudė dar ir papildomai, kitoje draudimo įmonėje.

„Namas įkeistas, nes pirktas už kreditą. Vadinasi, apdraudžiau banko turtą. Bankui turėtų rūpėti, kaip sėkmingai jo turtas apdraustas, todėl neabejodamas pasirašiau banke pasiūlytą turto draudimo sutartį. Viena vertus, maniau, kad draudimo kompanijos banko klientams galbūt pasiūlys geresnes sąlygas, pigesnes įmokas. Tačiau paaiškėjo, jog kreditų draudimo sutartys toli gražu nėra palankios kredito gavėjui, jos yra itin nelanksčios“, – pastebėjo verslininkas.

Arūnas tikino, kad tik po nelaimės sužinojo absurdiškas draudimo kompanijų išlygas – jei vandalai ar vagys sugadino tvorą ar trinkeles, draudimas kompensuos, o aplink namą išdraskytas žolynas, pasirodo, neįeina į sugadintos "gerovės" sampratą.

„Mano sutartis nuo trečiųjų asmenų padarytos žalos saugo, o nuo vagių lango išdaužimo – ne“, – piktinosi klaipėdietis.

Tektų ardyti ir spintą

Vyras apskaičiavo, kad įsilaužėliai padarė nuostolių už beveik 2 tūkst. litų, tačiau kada jis gaus išmokas, nėra aišku, kol policija nebaigė ikiteisminio tyrimo dėl vagystės.

„Rodos, nedidelė suma, bet norint pakeisti langą, reikia išlupti visą rėmą – nukenčia apdaila. Norint pakeisti visą rėmą, reikia išardyti dalį laminuotos grindų dangos. O tam dar reikia išardyti dviejų metrų sieninę spintą“, – apie įsilaužimo padarinius pasakojo vyras.

Arūnas, suskaičiavęs patirtus nuostolius, kreipėsi ir į antrą draudimo bendrovę.

„Abiejose draudimo sutartyse buvo numatyta nuostolių atlyginimas, jei turtas suniokojamas trečiųjų asmenų. Vadinasi, iš abiejų bendrovių priklauso išmokos. Juk mokėjau nuo 400 iki 800 litų įmokas“, – tikino naujakurys.

Nukentėjusio kliento nuostabai, abi draudimo kompanijos sutiko padengti nuostolius tik perpus. Nors įmokas jos gavo, kaip ir priklauso draudžiant visiškam žalos atlyginimui.

„Paaiškėjo, jog kreditą draudusios įmonės polise įrašyta nekompensuojama žalos suma. Mano sutartyje ji – 500 litų. Viską susumavęs matau, kad mokėdamas dvigubą draudimą patiriu nuostolius. Viena kompanija padengia 1 tūkst., kita – tik 500 litų. Likusieji 500 litų – mano nuostolis. Tad kam reikėjo draustis dvigubai ir mokėti nuo 400 iki 800 litų įmokas? – kraupo vyras.

Nertis iš kailio nesirengia

Situaciją aiškinęsis nepriklausomas draudimo brokeris Gintaras Rukuiža pastebėjo, kad tokia gyvenimo realybė piktina ne tik šį nukentėjusį klaipėdietį.

„Pati didžiausia bėda ta, kad bankuose nesėdi draudimo įmonių atstovai. Klientas, drausdamas kreditą, negauna kokybiškos paslaugos. Konkurencija skatina siūlyti pigesnį, o ne kokybiškesnį produktą. Tačiau juk tai – ilgalaikės sutartys, neretai sudaromos kelioms dešimtims metų“, – kalbėjo specialistas.

Šioje situacijoje nukentėjęs Arūnas įžvelgia net piktybišką draudimo kompanijų abejingumą savo klientams.

„Mano namas pirktas už 1,2 mln. litų, o dabar jo rinkos vertė tėra – 940 tūkst. litų. Jei vertė nukrito, vadinasi, turėtų keistis ir draudimo įmoka. Sunkmečiu draudimo kompanijos turėtų nertis iš kailio: kviestis klientus pokalbio, siūlyti lankstesnes sąlygas, demonstruoti lojalumą. O jos elgiasi priešingai – draudimo įmokos tik didėja“, – kalbėjo nukentėjęs vyriškis.

Kai nori, randa kabliukų

Draudimo brokeris G.Rukuiža tokią draudimo kompanijų metodiką įvardija kaip pelno vaikymąsi.

„Lietuvoje veikia trys dešimtys draudimo kompanijų. Paradoksas, tačiau iš ko galima užtikrinti kokybišką nuostolių atlyginimą? Tiesiog fiziškai neįmanoma surinkti tiek įmokų, kad būtų laisvai užtikrintas kliento nuostolių padengimas. Tokiu atveju prasideda įvairių kabliukų paieškos“, – pastebėjo specialistas.

Nekilnojamojo turto kainų piko metu paskolą pasiėmęs klientas gali visus 30 metų mokėti kredito draudimą pagal aukščiausią turto įvertinimą.

„Tačiau būna ir tokių atvejų, kai automobilį išperkamąja nuoma įsigijęs klientas penkeriems metams sudaro sutartį su mažėjančia draudimo suma. Bet kai žmogui atsitinka nelaimė, mašina prarandama, o mokėti vis tiek reikia. Nors klientas įsigijo naują automobilį, mokėjo pradinį įnašą, daiktu naudojosi tik metus, draudimo išmoka nepadengia skolos bankui, tad klientas lieka skolingas. Teko ištaisyti ne vieną tokią klaidą. Tokiais atvejais patariu, kad draustis reikia tik nauja verte. Maža kas gali atsitikti, tuomet klientas gaus tą vertę, kurią mokėjo automobilių salone“, – sutarčių subtilybes dėstė G.Rukuiža.

Turtui – viena vertė

Nuo vagystės nukentėjusio klaipėdiečio situaciją komentavusio brokerio nenustebino ir tai, kad dvigubas draudimas vyro nuo nuostolių neapsaugojo.

„Klientui pasirodė, kad pirmuoju atveju draudimo vertė buvusi per maža, tad jis nusprendė apsidrausti dar kartą. Tačiau turtas turi vieną vertę. Negalima namą apdrausti du kartus. Žmogų galima apdrausti du ir tris kartus, o nekilnojamasis turtas turi vieną vertę. Draudikai šioje situacijoje tolygiai prisiima riziką“, – pastebėjo G.Rukuiža.

Būtina nukristi nuo kėdės

Klaipėdietė Lina, penkerius metus mokėjusi sveikatos draudimo įmokas, atsidūrė keblioje situacijoje, kuai jai nulūžo dantis.

„Mokėjau po 150 litų per mėnesį. Bevalgant nulūžo dantis. Kreipiausi į savo draudimo kompaniją. Mane patikino, jog išmoka priklauso. Tačiau užpildžius dokumentus paaiškėjo, kad negausiu nė lito. Draudikas pareiškė, jog išmoką būčiau gavusi, jei būčiau pažymėjusi, kad nukritau nuo kėdės ar patyriau smurtą. Aš atvirai buvau skatinama meluoti. Tuomet kam tas draudimas, jei visa tai melas iš abiejų pusių – tiek draudiko, tiek ir apsidraudusiojo? Draudimo kompanijoje darbuotojai pareiškė, kad po tiek metų mokėjimo esą turėčiau pakovoti už išmoką. Tačiau aš manau, jog tam ir draudiesi, kad nereikėtų su niekuo kovoti. Sutartį su šia bendrove nutraukiau“, – kalbėjo klaipėdietė.

"Brolis davė į nosį"

G.Rukuiža prisiminė identišką situaciją, kai jo darbo kabinete apsilankė vyriškis, kuriam lūžo protezas.

„Vyriškis apgailestavo, kad protezas lūžo bevalgant. O aš pajuokavau, jog reikėjo tvirtinti, kad brolis į nosį davė“, – prisiminė specialistas.

Už draudimo išmokų vilkinimą ne viena kompanija jau yra mokėjusi baudas.

Vilkindamos kompensacijų išmokėjimą, draudimo kompanijos gudrauja reikalaudamos papildomų ekspertizių.

„Civilinis kodeksas numato, kad draudikas privalo išmokėti draudėjui kompensaciją tuomet, kai yra visi dokumentai, patvirtinantys patirtos žalos faktą ir dydį. Tačiau kokie tai dokumentai, nepasakyta. Štai ir atsiranda laisvė draudikams manipuliuoti. Galima reikalauti ekspertizių, tyrimų policijos komisariate. Kol vyksta tyrimas, galima nemokėti žalos“, – pastebėjo G.Rukuiža.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų