Devynios dienos Afrikos pragare. Tiek ištvėrė klaipėdietis jūrininkas Anatolijus Bataščiukas, kai jį dėl rimtų širdies sutrikimų laivo įgula paliko Liberijos ligoninėje. Afrikiečiai medikai per visą tą laiką pagalbos nesuteikė. Bet jį vieną be lydinčio asmens išsiuntė namo, į Lietuvą.
Paliko Liberijoje
52 metų klaipėdietis A.Bataščiukas, chemijos produktų tanklaivio, plaukiojančio su Maltos vėliava, kapitono vyriausiasis padėjėjas, dirbo paskutinę reiso savaitę prie Afrikos krantų ir ruošėsi namo.
Netikėtai jis pasijuto prastai, tačiau laive nebuvo gydytojo. Jam davė tablečių nuo kraujospūdžio.
Nenorėdama rizikuoti jo sveikata, nes laivas turėjo plaukti Europos link, įgula A.Bataščiuką nuvežė ir paliko Liberijos ligoninėje.
„Afrikos ligoninę sunku apibūdinti. Mane pasodino priešais šaltą orą pučiantį kondicionierių, lauke buvo 35 laipsniai karščio“, – prisiminė pats jūrininkas.
Jis ilgą laiką prasėdėjo koridoriuje, tad dar ir stipriai peršalo.
„Man prasidėjo ūmi angina, glandos išsiplėtė iki kumščio dydžio. Maža to, jos buvo pajuodusios, akivaizdu, kad prasidėjo vidinis kraujavimas. O tuo pat metu vietinė publika mane tyrė, matavo kraujospūdį, temperatūrą“, – pasakojo A.Bataščiukas.
Afrikiečiai pasakė, kad širdis sveika, ir paguldė į palatą pailsėti.
Iš agento – obuoliai
„Mane paguldė į palatą ir daugiau nesidomėjo. Ėmiau dusti. Prašiau vandens, o jie man atnešdavo maisto su pipirais. Taip ir nesupratau, ar jie iš manęs tyčiojosi, ar nesuprato, ko prašau, nors kalbėjau angliškai“, – teigė A.Bataščiukas.
Afrikoje buvo kompanijos „Baltic Group International“, kuri pasamdė jūrininką šiam darbui, agentas. Jis turėjo suorganizuoti, jog A.Bataščiuku būtų pasirūpinta.
Tačiau jo rūpestis pasibaigė tuo, kad į ligoninę agentas atnešė obuolių.
„Negalėjau valgyti, negalėjau gerti, po kelių dienų man pasidarė bloga. Paskui į rankas pakliuvo mano ligos istorija. Jie buvo atlikę kraujo tyrimus, pamačiau, kad hemoglobinas nukrito iki 100“, – teigė jūrininkas.
Maža to, pažvelgęs į veidrodį A.Bataščiukas pamatė, kad jo kūnas kaklo ir krūtinės srityje pajuodęs. Kapitono vyriausiasis padėjėjas, ne kartą išklausęs ir specialius medicininius kursus, suprato, jog miršta.
„Parkritau ant grindų, netekau sąmonės, nežinau, kiek pragulėjau. Bet kai atsigavau, pradėjau rėkti pagalbos. Man dar kažkas viduje trūko ir išsiliejo kraujas. Visas kūnas buvo viena didelė hematoma“, – prisiminė jūrininkas.
A.Bataščiukas prašė Afrikos medikų arba jį gydyti, arba siųsti namo, nes situacija buvo kritiška.
Diagnozė – internetu
Suvokdamas, kad miršta, A.Bataščiukas parašė savo sūnui internetu, kaip jis jaučiasi, kokie jo susirgimo požymiai.
Po dvidešimties minučių gavo atsakymą, kad jam tikriausiai trūko širdies aorta. Sūnus išsiuntė tą informaciją į Afriką ir liepė parodyti gydytojams, kas jam galbūt nutiko.
„Nežinau, ar jie nenorėjo, ar nemokėjo gydyti, bet jie nusprendė juo atsikratyti ir tokios būklės be jokios pagalbos išgrūdo namo“, – prisiminė buvusi klaipėdiečio sutuoktinė Svetlana Bataščiuk.
Keliavo kaip zombis
Po 9 parų į palatą afrikiečiai atnešė lėktuvo bilietą ir liepė skubiai ruoštis kelionei.
„Aš jų klausiu, kaip aš važiuosiu, juk nei pastovėti, nei pajudėti negaliu“, – teigė A.Bataščiukas.
Iki oro uosto keliavo 4 valandas ne greitosios automobiliu, o mikroautobusu, be palydovo.
Toliau kelionė lėktuvu iš Liberijos į Marselį, kur kito lėktuvo reiso laukė 4 valandas, o iš Marselio – į Rygą.
Čia jau pasitiko artimieji ir parsivežė namo.
„Kaip vėliau paaiškėjo, aš su plyšusia aorta, pusiau neveikiančia širdimi nukeliavau pusę pasaulio, kad namuose man suteiktų pagalbą. Gydytojai ir dabar negali atsistebėti, kad aš beveik 10 dienų tokiomis sąlygomis išgyvenau nustačius tokią diagnozę“, – teigė A.Bataščiukas.
„Jis sugebėjo grįžti tik tų atsitiktinių nepažįstamų gerų žmonių dėka, kurie jį vedė už parankės iš lėktuvo į lėktuvą ir nešė jo daiktus“, – pasakojo ligonio žmona S.Bataščiuk.
„Aš kaip zombis be aortos, beveik be širdies keliavau namo ir Prancūzijoje net bijojau prasižioti, kaip jaučiuosi. Būtų buvęs tarptautinis skandalas, kad tokios būklės keliauju vienas“, – neslėpė A.Bataščiukas.
Kančios namie nesibaigė
Tik atvykęs į Klaipėdą, A.Bataščiukas nuvažiavo į vieną uostamiesčio ligoninę.
„Tai buvo 19 ar 20 valanda vakaro. Gydytojas, kuris prisistatė Priėmimo skyriaus vedėju, pasakė, kad man kažkokia infekcija. O tokio specialisto jų ligoninėje esą nėra. Ir aš vėl grįžau namo“, – prisiminė vyras.
Kitą dieną pusiau gyvas klaipėdietis nuvyko į Jūrininkų ligoninę, kur per 20 minučių jį paguldė į reanimacijos palatą ir operavo.
Balandžio 20 dieną A.Bataščiuką ištiko klinikinė mirtis. Operacija truko daugybę valandų, gyvybę gelbėjo dvi gydytojų pamainos.
„Jūrininkų ligoninės Kardiologinio skyriaus vedėjas G.Kundrotas Anatolijų operavo be pamainos visas 12 valandų. Net neįsivaizduoju, kokiais žodžiais jiems dėkoti, nes juk vilties nebuvo jokios. Mums gydytojai sakė melstis, mes ir meldėmės“, – pasakojo S.Bataščiuk.
Šiuo metu antrąkart gimęs jūrininkas gydomas reabilitacinėje ligoninėje Palangoje.
Kas kalčiausias?
„Kas kalčiausias šioje istorijoje, aš nežinau. Žinau tik, kad padėjo Dievas su angelu sargu“, – tikino S.Bataščiuk.
Jos visa šeima – vieni jūrininkai. Moteris stebėjosi: juk jie pasirašo kontraktus, eina į tuos kursus ir didelius pinigus sumoka už visus dokumentus, tačiau požiūris į žmones – mažų mažiausiai keistas.
„Jie ir firmoms moka tuos pinigus, todėl negaliu suprasti tokio požiūrio į žmogų, į darbuotoją. Kaip taip galėjo Anatolijui atsitikti? Agentas juk turėjo kažką daryti“, – iki šiol negali atsitokėti S.Bataščiuk.
Šiuo klausimu A.Bataščiuką darbui pasamdęs „Baltic Group International“ atstovybės Klaipėdoje įgulų atrankos vadybininkas Aleksejus Ronis buvo nekalbus.
– Kaip galėtumėte pakomentuoti jūrininko A.Bataščiuko istoriją?
– Komentuoti oficialiai dėl šito mes neturime teisės, bet jis nebuvo paliktas be pagalbos. Ten buvo skirti agentai, kurie turėjo viskuo užsiimti.
– Kaip manote, ar jie iš tikrųjų padarė viską, kad žmogus pusiau miręs vienas turėjo grįžti į Lietuvą?
– Aš negaliu komentuoti, kompanijai turite pateikti oficialų užklausimą, ir mes atsakysime.
Komentaras Petras Bekėža Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Yra tarptautiniai teisės aktai ir reikalavimai, kurie privalomi ir laivų savininkams. Yra agentavimo kompanijos, kurios aptarnauja laivus. Už įgulą atsakingas laivo kapitonas. Jis susirgusį jūrininką turi perduoti agentui, agentas jį veža į ligoninę, kur jam turi būti suteikta pagalba, o mirties atveju turi pargabenti. Visi šie dalykai turi būti sprendžiami. Tokių istorijų, kaip ši, nėra buvę. Jūrininkai yra apdrausti ir jiems turi būti suteikiama pagalba ir savose šalyse, ir užsienio valstybėse. Tai, kad įvyko toks atvejis, yra skandalas, reikia kelti tą klausimą. Jei artimieji kreipsis į mus, mes patarsime, kaip jie galėtų tai padaryti – iškelti reikalavimus agentavimo kompanijai, įdarbinimo kompanijai ir laivo savininkams. Mes tą klausimą irgi judinsime, nepaliksime ramybėje. |
---|
Naujausi komentarai