Daugybę metų "Dituvos" bendrijoje sodus turintiems gyventojams lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, jog bendrijos labui lyg baudžiavos laikais jie privalo dirbti viešuosius darbus. Atsisakiusiems tai daryti tenka susimokėti.

Mokesčių vis daugėja

Šešių arų žemės sklypą jau daugiau nei šešiolika metų turintis Zigmantas Jorudas buvo apstulbęs, kai sužinojo, jog jau ketverius metus galioja "Dituvos" bendrijos valdybos sprendimas, numatantis, kad kiekvieno sodo sklypo savininkas kasmet privalo atidirbti po du darbadienius. O tiems, kurie nenori dirbti viešųjų darbų, tenka susimokėti po 60 litų.

"Maža to, kad per visus tuos metus, kol turiu sklypą, bendrijos nario mokestis pakilo iki 120 litų, tai sugalvojo, kaip dar papildomai iš mūsų pasipelnyti. Juk pensininkams ar neįgaliems žmonėms dirbti tokius darbus yra tikras siaubas, neturime tam sveikatos. O ir pinigų neturim, pensijas sumažino", – daugėjančiu mokesčių skaičiumi piktinosi vyriškis.

Z.Jorudas pasakojo, kad už savo sklypą, kuriame iki šiol nėra jokio sodo namelio, jis kažkada mokėjo šimtą litų. Tad dabar sugalvoti metiniai mokesčiai pranoksta net pačio sodo sklypo vertę.

Darbų neužtenka

Sodininkas įsitikinęs, jog viešieji darbai arba mokestis už jų ignoravimą tėra bendrijos valdybos noras pasipinigauti.

"Tai tikras plėšikavimas. Juk "Dituvoje" yra per 6 tūkst. sklypų, kurių savininkai turi darbuotis po dvi dienas. Tiek darbų ten nėra. Pats klausiau jau ne sykį, kokius darbus man dirbti. Pirmininkas atsakė, kad šiuo metu nieko nereikia. Tad kur logika? Tai yra specialiai sugalvota schema – pirmininkas žino, kad darbų nebus, todėl visi turės susimokėti", – patikino pašnekovas.

Be to, jis įsitikinęs, jog greičiausiai apie tokius valdybos užmojus daugelis sodininkų nė nežino. Kad jie turi dvi dienas per metus dirbti viešuosius darbus arba kasmet papildomai sumokėti po 60 litų, paaiškėja tik tuomet, kai šie pageidauja turimas sodybas parduoti arba kam nors perrašyti.

"Paklauskit bet kurio sodininko, abejoju, kad jie žino apie tokią galiojančią tvarką. Blogiausia, jog to sklypo neparduosi ir niekam neperrašysi, jei nebūsi dirbęs darbų arba sumokėjęs mokesčių. Tokiais atvejais privers susimokėti už visus tuos metus", – kalbėjo Z.Jorudas.

Siūlo paversti gyvenviete

Be to, Z.Jorudas įsitikinęs, jog "Dituvos" sodus reikėtų paversti gyvenviete.

"Kolektyvinių sodų bendrija šiuolaikinėje valdymo sistemoje yra visiškai nepasiteisinusi valdymo forma, todėl ją reikia naikinti. Jos tikslas tik plėšikauti renkant įvairius mokesčius, už kuriuos išlaikomas pirmininkas. Be to, čia gyvena daug žmonių, todėl vienas jis visiems negali kaip kokiame kolūkyje, kurie jau seniai Lietuvoje sunaikinti, diktuoti, kam kaip ir ką daryti", – mano sodininkas.

Pasak jo, panašių pavyzdžių, kai sodybos buvo paverstos gyvenvietėmis, yra nemažai – Kretingalės bei Klaipėdos  savivaldybės jau seniai perėmė kai kurias sodų bendrijas į savo pavaldumą.

Prievartos nėra

"Dituvos" sodų bendrijos pirmininkas Vytautas Gedvila patvirtino, jog sodininkams kasmet siūloma dalyvauti talkose. Tačiau jis pabrėžė, jog niekas dirbti per prievartą nėra verčiamas.

"Kiekvieną pavasarį organizuojame talkas, juk po žiemos būna pilna šiukšlių. Aplinką kažkam reikia sutvarkyti. Tačiau gaila, jog patys sodininkai tos iniciatyvos nelabai rodo – dirbti jie nenori", – paaiškino V.Gedvila.

Jis patvirtino ir tai, jog sklypų savininkams, nenorintiems dirbti po du darbadienius, pasiūloma  mokėti papildomą mokestį.

"Visi sodininkai yra informuoti ir žino, kokios yra sąlygos, tad kas nori, tas atidirba dvi dienas per metus, kiti sumoka papildomai. Tai yra legalu ir teisėta. Juk bendrija didelė, taigi išlaidų turime nemenkų. Tų pinigų taip pat nereikalaujame, daugelis sodininkų juos sumoka geranoriškai, be pykčių ar priekaištų ", – komentavo pirmininkas.

V.Gedvila paneigė ir tai, kad norintiems tvarkyti aplinką žmonėms jie nepasiūlo jokių darbų. Jis tvirtino, jog jų yra apstu nuolat –  reikia ir kelius tvarkyti, ir šiukšles rinkti, pjauti žolę, valyti kanalus ar kitus darbus atlikti. Pirmininkas pabrėžė, kad kiekvienas bendrijos narys pasirenka pats, kokius darbus jis pageidauja atlikti.

Panašios taisyklės ir kitur

Panašios taisyklės galioja ne tik "Dituvoje". Anot Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininko Eidiginto Germanavičiaus, visur tvarkomasi panašiai.

"Tokių bendrijų, kur žmonėms siūloma padirbėti arba papildomai sumokėti, yra ir daugiau. Nieko blogo aš tame nematau. Jeigu sodininkai nenori kuopti aplinkos, tuomet bendrija yra priversta samdyti žmones, kurie tai darytų. Taip pat reikia sumokėti ir už tai, kad šiukšlės būtų išvežtos. O iš kur gauti tų papildomų pinigų? Dėl to jie surenkami iš žmonių", – paaiškino E.Germanavičius.

Jo teigimu, kai kuriose bendrijose dirbti sodininkams nė nesiūloma, tačiau iš jų imamas didesnis metinis nario mokestis.

"Kad "Dituvos" bendrijoje sodininkams siūloma alternatyva, jie turėtų tik džiaugtis. Taip neturintiems pinigų žmonėms sudaroma galimybė padirbėti bendruomenės naudai. Jei joje galioja tokios taisyklės, galėčiau juos tik pagirti. Ši bendrija yra didžiausia Lietuvoje, todėl sutvarkyti ją be žmonių pagalbos tikrai sudėtinga", – kalbėjo E.Germanavičius.

Talkas organizuoti – beprasmiška

Asociacijos pirmininkas teigė nesuprantąs tokių sodininkų priekaištų. Jis įsitikinęs, jog kiekvienos bendruomenės nariai patys turi būti suinteresuoti gyventi gražioje ir tvarkingoje aplinkoje.

"Tokių besiskundžiančių sodininkų yra visur. Keisčiausia, jog daugelis jų nori patys nieko nedaryti, tačiau reikalauja, kad aplinka būtų graži, sutvarkyta. Taip nebūna. Visi turi dirbti arba sumokėti kitiems už nuveiktus darbus", – įsitikinęs pašnekovas.

Kalotėje esančios sodų bendrijos "Pakrantė" pirmininkas Egidijus Vaišvila teigė, jog jis taip pat norėtų organizuoti darbadienius, tačiau dažniausiai sodininkai juos ignoruoja.

"Organizavau vieną talką, bet į ją atėjo tik 18 žmonių. Taigi jas organizuoti beprasmiška. Geriau jau rinkti didesnius mokesčius. Sodininkai tik savo kiemą susitvarko, o kas už jo ribų, jiems nerūpi. Kai kurie net šiukšlių nesugeba išsivežti, maišelius palieka prie kaimynų tvoros. Štai tokia mūsų visuomenė. O kai pasiūlom rinkti didesnius mokesčius, visiems pradeda vaidentis, kad tuos pinigus savinasi pirmininkai", – komentavo E.Vaišvila.

Jis teigė, jog jų bendrijos nariai kasmet moka po 120 litų. Taip pat šiemet pasiūlyta nuolat soduose gyvenantiems žmonėms per metus sumokėti papildomai po 20 litų, už kuriuos žiemą bus valomos gatvės.