„Viena, kur ten mano buvęs klasiokas irgi pridarė epizodų, aš irgi ten padėjęs finansinėje byloje. Pradžioje buvau padėjėjas, bet kai čia pradėjo viešinti įvykius, tai kažkaip stebuklingai byloje jau iš padėjėjo jau pagrindiniu įtariamuoju tapau“, – skaičiuodamas savo bylas pasakojo kaunietis.

Su tyrėjais vyrui reikia aiškintis ir dėl finansinių nusikaltimų, ir dėl riaušių. Minti reikia įvairių teismų slenksčius. 

„Po to byla, kur gavau 10 mėnesių vyksta apeliacija. Šita nauja byla, apie kurią jūs kalbate, ir riaušių byla. Tai va penkios“, – LNK žurnalistams pasakojo A. Kandrotas.

A. Kandrotas kaltinamas trijų juridinių asmenų, kuriems pats faktiškai vadovavo, naudojimu neteisėtai veiklai nuslėpti. Kaip teigiama FNTT pranešime, kaunietis už finansinius nusikaltimus jau nuteistas ir gerai teisėsaugos pareigūnams žinomas asmuo.

Ši byla atskirta iš kur kas didesnio tyrimo, kuriame jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis (dar neįsiteisėjęs) dėl mokesčių vengimo ir beveik 60 tūkst. eurų pasisavinimo. Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Trys su A. Kandrotu susijusios FNTT pareigūnų tirtos bylos dėl galimo neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, apgaulingo apskaitos tvarkymo, juridinio asmens naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti ir kt. šiuo metu nagrinėjamos Kauno teismuose. Be to, asmuo FNTT pareigūnų yra nubaustas administracine tvarka už statutinių valstybės tarnautojų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą.

Ikiteisminio tyrimo, pradėto 2019 m., duomenimis, įtariamasis, būdamas trijų įmonių faktinis vadovas, galimai prisidėjo darant finansinius nusikaltimus. Įtariama, kad bendrininkaujant su kitos įmonės faktiniu vadovu ir siekiant padėti jam išvengti mokesčių valstybei bei pasisavinti svetimas lėšas, buvo sukurta fiktyvių sandorių grandinė, kurioje įtariamasis galimai panaudojo savo valdomas įmones.

„Šita paskutinė byla yra už tuos pačius epizodus, už tą pačią veiką tik tai pagal kitą kaltinimą. Maždaug užmušė kažkas žmogų, jį nuteisė ir po kažkiek laiko prisimena, ai, dar prieš tai į snukį davė. Tai ir už tai dar reikia nuteisti“, – toliau pasakojo vyras.

Už juridinio asmens panaudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dvejų metų.

A. Kandrotas kaltę kategoriškai neigia.