Į diplomatinę atstovybę atvykę rinkėjai gavo du biuletenius – balsavo už partinį sąrašą į žemutinius parlamento rūmus – Seimą – ir vienmandatėje apygardoje už atstovą aukštutiniuose rūmuose, vadinamuose Senatu.

Seimo rinkimuose 38,41 proc. Lietuvoje balsavusių Lenkijos piliečių palaikė opozicinę „Pilietinę koaliciją“ (KO), ji nacionaliniuose rinkimuose liko antra.

Už valdančiąją ir rinkimus vėl laimėjusią partiją „Įstatymas ir teisingumas“ Lietuvoje balsavo 28,78 proc. rinkėjų.

Kairiųjų sąjunga liko trečia ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, juos Vilniuje palaikė 19,02 proc. piliečių.

Kitos partijos gavo mažiau nei 10 proc. balsų.

Senato nario rinkimuose 56,11 proc. balsų surinko „Pilietinės koalicijos“ kandidatas Kazimierzas Michalas Ujazdowskis (Kazimežas Michalas Ujazdovskis), 30,71 proc. balsų gavo „Įstatymo ir teisingumo“ atstovas Marekas Rudnickis, 13,18 proc. rinkėjų pasitikėjimo sulaukė Lenkijos Respublikos piliečių rinkimų komiteto narys Cezary Pawelas Kasprzakas (Cezaris Pavelas Kaspžakas).

Seimo rinkimuose Lietuvoje balsavo 841 Lenkijos pilietis, Senato nario rinkimuose – 827 piliečiai. Lenkijos ambasados duomenimis, tai yra rekordinis aktyvumas.

Nuo 2015 metų valdžioje esanti partija „Įstatymas ir teisingumas“ vėl laimėjo rinkimus Lenkijoje ir gavo absoliučią daugumą parlamente.

Tikisi išsaugoti glaudžius ryšius su Lenkija

Valdančiajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vėl laimėjus parlamento rinkimus Lenkijoje, Lietuvos vadovai tikisi išsaugoti glaudžius ryšius su Varšuva.

Premjeras Saulius Skvernelis pasveikino Lenkijos ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moraveckį) ir PiS lyderį Jaroslawą Kaczynskį (Jaroslavą Kačinskį) su pergale.

Su Lenkija mus sieja ne tik bendra istorija, bet ir gyvas žmonių ryšys, todėl šalių bendradarbiavimas turi išlikti glaudus ir perspektyvus.

„Norėčiau palinkėti sėkmės formuojant vyriausybę ir pateisinant Lenkijos žmonių suteiktą pasitikėjimą. Tikimės toliau tęsti praėjusioje kadencijoje užsimezgusį glaudų ir rezultatyvų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių“, – sakoma S. Skvernelio sveikinime.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė tikintis, kad „Lenkija toliau išliks mūsų strategine partnere tiek ekonominiu, tiek regiono saugumo požiūriu“.

„Su Lenkija mus sieja ne tik bendra istorija, bet ir gyvas žmonių ryšys, todėl šalių bendradarbiavimas turi išlikti glaudus ir perspektyvus“, – tvirtino parlamento vadovas.

„Įstatymas ir teisingumas“ po rinkimų vėl užsitikrino absoliučią daugumą Lenkijos parlamente. Ši dešiniųjų pažiūrų partija yra valdžioje nuo 2015 metų.

Lietuvos ir Lenkijos santykiuose anksčiau buvo justi įtampa, Varšuva kaltino Vilnių dėl prastos lenkų tautinės bendrijos švietimo padėties, dėl neįteisinamo pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose. Lietuvos vyriausybė daugumą priekaištų atmetė.

Vis dėlto Lietuvos ir Lenkijos santykiai prieš kelerius metus ėmė šiltėti. Abi šalys vėl keičiasi aukšto lygio vizitais, sušvelnėjo Lenkijos retorika dėl tautinės mažumos.

Lenkija siekia Lietuvos paramos ginče su Europos Sąjungos institucijomis, jos Varšuvai grasina sankcijomis dėl kontroversiškos teismų reformos.

Abi šalys bendradarbiauja saugumo klausimais, vysto bendrus energetikos ir transporto projektus.

Svarbus lūžis santykiuose įvyko 2017-aisiais, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Orlen“, valdanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.