Šuliniai ištuštėję beveik visuose Girbutkių kaimo sodybose. Per visą dieną vandens galima pasemti vos kibirą, nes jo šuliniuose likę apie 10 cm. Gyventojai sako, kad čia taip nėra buvę niekada, nors sausrų buvo ir anksčiau.

„Kad va taip visai dingtų visam kaimui, tai pirmą kartą“, – pasakojo gributkiškė.

„Mano šulinys nėra labai gilus, tai mes visą laiką turėdavome problemų, bet kai kaimynų tokie gilūs šuliniai ir taip staiga dingsta vanduo, tai čia yra kažkas mums nesuprantama“, – jai antrino ir kita šio kaimo gyventoja.

Geriamąjį vandenį gyventojai perka, o buityje bando suktis su lietaus vandeniu. Deja, ir jo nėra į valias.

„Vaikams, anūkams perkam vandenį. Taupom. Yra daug anūkų, reik ir skalbtis, ir valgymui. Taupom“, – liūdna situacija pasidalijo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„O šiaip laistymui daržams – lietaus vanduo. Ir tvenkinuką mažą turiu, bet jis dabar beveik jau tuščias. Žuvytės kad išgyventų, nesemiu net iš ten. Saugau“, – atviravo kita.

Vien su sausra gyventojai vandens dingimo nesieja. Anot girbutkiškių, vandens sumažėjo po gausių sprogdinimų greta esančiame naujame karjere.

„Pastebėjau, kai pradėjo čia bombarduot. Žiūriu, kad skalbenka nebedirba, hidroforas nebepaima vandens. Tik atsirado, pradėjo sprogdint ir taip trečia ar ketvirta savaitė“, – Algirdas pasakojo, kad anksčiau šioje sodyboje gyveno jo brolis ir tėvai, bet vandens taupyti niekada nereikėjo. Šiemet net agurkai kartūs dėl vandens stygiaus. Algirdas juos lietaus vandeniu laistė tik retkarčiais. „Nieko netaupydavau, ir bulbas laistydavau, jokio klapata. (...) Kiek kas gyvena, nebuvo tokio atvejo“, – dievagojosi Algirdas.

Prausiamės, maudomės, rūbus skalbiam iš upės atneštu vandeniu, o geriamą vandenį iš Pakruojo parsivežam.

Arčiau karjero gyvenanti Inga sako, kad vandens neturi metus laiko. Pasakojo, kad šulinys išseko pradėjus veikti karjerui. „Gyvenam dešimt metų. Iki tol nieko nebuvo, vandens užteko, viskas buvo gerai. Dabar kai „Dolomitas“ persikėlė čia, pradėjo sprogdint ir pamažu dingo vanduo“, – prisiminė ji. Gyventojai be vandens verčiasi sunkiai. „Prausiamės, maudomės, rūbus skalbiam iš upės atneštu vandeniu, o geriamą vandenį iš Pakruojo parsivežam“, – neslėpė nepatogumų Inga.

Geologų nuomone, vandens sumažėjimas su verslu nesusijęs, tačiau tikslios priežastys paaiškės tik po mokslininkų tyrimo.

„Geologijos tarnyba įvardijo, kad neturėtų būti poveikis būtent „Dolomito“ kasimo, nes paviršutinių sluoksnių jie nejudina ir, jeigu gręžinys įkastas yra į dolomitą, irgi vandens fonai yra nesusiję“, – teigė Pakruojo meras Saulius Margis.

Paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojams suskubo padėti rajono valdžia. Vandeniu savivaldybė aprūpino apie pusšimtį žmonių.

„Dalis gyventojų susipylė į talpyklas, kurie turėjo, o daliai gyventojų buvo supiltas vanduo į šulinius. Deja, šuliniuose vanduo per parą laiko dingo“, – sakė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Veliulis.

Tad atsargas reikės vis pildyti. Tam savivaldybė jau užsakė specialių vandens talpyklų. Taip pat po specialistų tyrimo valdžia imsis ilgalaikių sprendimo būdų – gyventojams įrengs gręžinius, gilins šulinius ar atves centralizuotą vandentiekį. Gal situaciją pagerins ir sinoptikų žadamas lietus, tačiau Pakruojo rajone daug molio, kuris neleidžia lietaus vandeniui susigerti, tad jis tiesiog nuteka šalin.