„Nelengva. Auklių įkainiai Lietuvoje šiuo metu yra gana aukšti. Šeimos jų net neįperka“, – auklių rinkos situaciją Lietuvoje komentavo „Mamų unijos“ fondo įkūrėja Eglė Mėlinauskienė.

„Mamos tikrai samdo daug auklių, nes situacija darbo rinkoje – sudėtinga, vaikai dažnai serga, negaunama vietos darželiuose. Auklės yra išeitis“, – auklių svarbą pabrėžė „Motherhood is sexy“ bendraįkūrėja Lina Krasauskienė.

Tiesa, pasisamdyti auklę – nepigu. Be to, Lietuvoje jų labai trūksta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kiekviename mieste labai skiriasi kainos. Vilniuje šiuo metu auklės prašo nuo 1,3 iki 2 tūkst. eurų į mėnesį kalbant apie visą diena. Valandinės auklės – brangesnės. Jos gauna nuo 8 iki 15 eurų per valandą“, – įkainius vardijo agentūros „Mama ir auklė“ vadovė Ieva Augustinienė.

Bėda ir ta, kad reta auklė būna ir gera auklė.

„Tinkamomis dirbti auklėmis yra apie 15 proc. auklių. Viena arba dvi iš dešimties“, – pabrėžė I. Augustinienė.

„Turime daug patirčių iš mamų, kaip yra nudegusios ieškant auklės. Daug nestabilių, nesakančių tiesos, melagių“, – su kokiais sunkumais dar susiduria mamos, mini L. Krasauskienė.

Daug nestabilių, nesakančių tiesos, melagių.

Seimo narys Justas Džiugelis siūlo į Lietuvą pagal „Au pair“ programą kviesti aukles iš besivystančių šalių. Tai, pasak politiko, lietuvius galėtų paskatinti turėti daugiau vaikų, mat užsienietės auklės ne tik padėtų prižiūrėti vaikus, bet ir tvarkytų namus.

„Au pair“ programa yra pasaulinė. Ilgus metus taikoma Vakarų demokratijose. Nepriklausomybės pradžioje pagal „Au pair“ programą ir lietuviai vyko į įvairias valstybes. Atėjo metas ir mums

priimti direktyvą visa apimtimi“, – argumentavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas J. Džiugelis.

Sužinojusi apie tokią iniciatyvą, viena tėvus vienijančios bendruomenės įkūrėja socialiniame tinkle apklausė daugiau nei 1 tūkst. tėvų, ar tokia programa būtų naudinga.

„Daugiau nei 40 proc. pasisakė, kad naudotųsi ir yra linkusios labiau naudotis, nei nesinaudoti šia programa. Daugiau nei 50 proc. mamų pasisakė, kad yra jau ieškojusios auklių ir namų tvarkytojų ir joms sunkiai sekasi rasti“, – apklausos rezultatus komentavo L. Krasauskienė

Paramos fondo „Mamų unija“ steigėja pabrėžė, kad ši programa taip pat labai padėtų tėvams, kurie augina neįgalų arba sunkiai sergantį vaiką: „Galite įsivaizduoti, kas nutinka šeimoje, kai vaikai netenka mamos dėmesio, mama pastoviai ligoninėje, o likę šeimoje vaikai lieka be priežiūros.“

„Pagal „Au pair“ programą į kitą šalį atvykusios auklės atlyginimų negauna. Tačiau joms vaikų tėvai turi mokėti kišenpinigius. Kiek konkrečiai, priklauso nuo auklės patirties, darbo valandų ir priimančios šalies reglamentavimo. Pvz., Anglijoje, Italijoje ir Vokietijoje pagal šią programą dirbančioms auklėms tėvai moka apie 300 eurų per mėnesį. Amerikoje – per 700 eurų.

„Šeimai tenka taip pat dalis atsakomybės: turėtų mokėti kišenpinigius, suteikti gyvenamąją vietą. Auklės turėtų mokytis lietuvių kalbos“, – sakė J. Džiugelis.

Tikėtina, kad atvykusios auklės lietuvių kalbos labai gerai neišmoktų, tačiau problemų dėl to nekiltų.

„Mūsų bendruomenė tikrai progresyvi. Praktiškai kiekviena mama kalba keliomis užsienio kalbomis. Vertinant iš kokių šalių atvyktų, turbūt anglų kalba būtų priimtiniausia“, – svarstė L. Krasauskienė.

Nuspręsti, ar tokia užsienio auklių programa atsiras ir Lietuvoje, turės Vyriausybė. Prieš penkerius metus to buvo atsisakyta, tačiau siūlymo iniciatorius tikisi, kad dabar bus kitaip.

„Oficialiai kreipiausi į Vyriausybę, kad būtų ratifikuota „Au pair“ programa“, –sakė J. Džiugelis.

Anot J. Džiugelio, į Lietuvą galėtų atvykti auklių iš įvairių šalių, pvz., Ukrainos, Armėnijos ar Sakartvelo.