Daugiausiai studentai sukčiauja per egzaminus ir atlikdami namų užduotis, rodo Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas.

Tyrimo rengėjai apskaičiavo ir Lietuvos studentų akademinio sąžiningumo indeksą, kuris, įvertinus įvairius parametrus, siekia 2,15, jei vieneto reikšmė rodo sukčiavimo nebuvimą, o ketvertas - maksimaliai paplitusį nesąžiningumą.Taip pat tyrimo rengėjai daro išvadą, kad polinkis sukčiauti yra didesnis nei pats sukčiavimo paplitimas, o polinkis į nesąžiningas veikas daugmaž vienodas visuose kursuose - nuo pirmo iki ketvirto.

Nesąžiningumo paplitimas vienodas ir tarp mokančių už mokslą ir nemokančių: polinkis ir paplitimas šiose grupėse sutampa, o nesąžiningas veikas, priklausomai nuo situacijos, pateisina apie pusė studentų.Dar tyrėjai pastebi, jog skirstant pagal mokslo kryptis matyti, kad didžiausias polinkis sukčiauti - tarp technologijos mokslų studentų, o realus sukčiavimas daugiau paplitęs  tarp socialinių mokslų studentų.

Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas, kurio išvados grindžiamos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta 1-4 kursų studentų apklausa, trečiadienį pristatytas Seime konferencijoje „Akademinis sąžiningumas ir aukštojo mokslo vertė Lietuvoje“.

Klausiami, kiek plačiai jų fakultete paplitęs nusirašymas nuo vadinamųjų „paruoštukų“, 30 proc. studentų teigė, kad plačiai paplitęs, iš jų 19 proc. tvirtino, kad labai plačiai. Tuo tarpu 37 proc. studentų tvirtino, jog nusirašinėjimų yra tik pavieniai atvejai, o 13 proc. tvirtino, jog nusirašinėjimas nuo iš anksto parengtos medžiagos visai nepaplitęs.

Plagijavimą, kai rašto darbuose necituojant nurašoma iš kitų šaltinių paimta medžiaga, 28 proc. studentų sakė esant paplitus, o 44 proc. tvirtino, jog tai - tik pavieniai atvejai. 12 proc. respondentų nurodė, kad plagijavimas visai nepaplitęs.Klausiami, ar dažnai studentai perka darbus, t.y. dėstytojui pateikia už užmokestį kitų asmenų parašytus darbus, 21 proc. tvirtino, kad tai plačiai paplitę, 6 proc. iš jų nurodė, kad labai paplitę. Tuo tarpu 40 proc. tvirtino, jog darbų pirkimas - pavieniai atvejai, o 26 proc. nurodė, kad tai visai nepaplitę.

Klausiami, ar esama atvejų, kai studentai tyrimui duomenis ne surenka, o tiesiog išgalvoja, 20 proc. apklaustųjų teigė, kad tai paplitę, 38 proc. tvirtino, jog tai - pavieniai atvejai, o 29 proc. sakė tokį sukčiavimą esant visai nepaplitus.

Mažiausiai studentai linkę manyti, kad dėstytoją galima papirkti pinigais ar dovanomis. Kad dėstytojų papirkinėjimas paplitęs, nurodė 9 proc. apklaustųjų, iš jų 2 proc. nurodė, kad  labai paplitęs, 24 proc. teigė, kad tai gali būti pavieniai atvejai, o 57 proc. studentų sakė, kad papirkinėjimas visai nepaplitęs.

Studentai buvo apklausiami ir kaip elgtųsi, jei atsirastų galimybė sukčiauti - nusirašyti per egzaminą iš auditorijos išėjus destytojui, pirkti rašto darbus ir panašiai.Nusirašyti nuo gerai besimokančio studento, jei yra galimybė, būtų linkę sutikti 80 proc. studentų.

Klausiami, ar nusirašytų nuo atsakymus pasižiūrėti pasiūliusio gerai besimokančio kurso draugo, jei dėstytojas išeina, 42 proc. studentų atsakė teigiamai, o dar 39 proc. nurodė, jog tikriausiai tokiu siūlymu pasinaudotų.

Tuo tarpu kategoriškai tai atmetė 6 proc. studentų, dar 13 proc. sakė, kad tikriausiai nenusirašinėtų.Į klausimą, ar bandytų gauti užduotis iš studentų, jau rašiusių testą pas tą patį dėstytoją, teigiamai atsakė 38 proc. studentų, dar 39 proc, nurodė, kad tikriausiai taip. Kategoriškai atsisakytų taip elgtis 6 proc., dar 16 proc. sakė, jog tikriausiai atsisakytų.Jei kurso draugas pirmūnas už priimtiną kainą pasiūlytų parašyti referatą, tokiu pasiūlymu neabejodami pasinaudotų 5 proc., dar 21 proc. atsakė, jog tikriausiai taip, kategoriškai pirkto referatą atsisakytų 46 proc. studentų, o 26 proc. sakė, jog tikriausiai atsisakytų.

Tuo tarpu kyšį dėstytojui dėl gero pažymio būtų pasiryžę duoti 3 proc. studentų, dar 12 proc. sako, jog tikriausiai taip. 59 proc. apklaustųjų sakė, jog duoti kyšį už gero pažymio garantiją atsisakytų, o 22 proc. nurodė, kad tikriausiai atsisakytų.Tyrimas grindžiamas visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos 1-4 kursų studentų apklausos duomenimis. Apklausti 702 respondentai.