– Visų pirma, kiekvienam namų ūkiui arba kiekvienam žmogui yra svarbu turėti subalansuotą biudžetą, jog mūsų išlaidos neviršytų mūsų pajamų. Antrasis žingsnis, kuris galėtų būti universalus, nepriklausomai nuo įvairių ekonominių kintančių aplinkybių, kiekvienam žmogui yra svarbu turėti nenumatytų įvykių rezervą, kuris turėtų sudaryti nuo trijų iki šešių mėnesių vidutinių mėnesio pajamų sumą. Toks rezervas turėtų būti lengvai prieinamas, jog nutikus kažkokiam netikėtam staigiam atvejui visada galėtume išsiimti reikiamą pinigų sumą ir tai nekeltų mums streso. Tokie būtų būtinieji žingsniai, kuriuos tikrai reikėtų tiek šiuo, tiek bet kuriuo kitu metu kiekvienam žmogui būti pasiruošusiam.

– Kada tai reikėtų pradėti daryti? Ypatingai, kai dabar ekonomistai prognozuoja, kad Vokietijai nelabai gerai seksis, o kitoms ekonomikoms greičiausiai taip pat.

– Manau, kad nei per anksti, nei per vėlai pasiruošti šitam žingsniui – turėti nenumatytų įvykių rezervą. Kuo anksčiau žmogus tam bus pasiruošęs, tuo bus geriau. Remiantis 2021 m. Lietuvos banko apklausa, galima paminėti, kad po karantino, po COVID-19 pandemijos Lietuvos namų ūkiai peržiūrėjo savo finansų valdymo įgūdžius. Šiuo metu aštuoni iš dešimties gyventojų planuoja savo išlaidas bei pajamas. Pokyčių esama, tad norėtųsi tikėti, kad žmonės yra pasiruošę ir turi nenumatytų įvykių rezervą.

Visų pirma, pirmoji klaida, kai mūsų išlaidos pradeda viršyti mūsų pajamas. Viršija realiąsias mūsų finansines galimybes. Tokiu atveju gali kilti problemų finansuojant net ir būtinuosius mūsų poreikius.

– Kokias klaidas dažniausiai žmonės daro tvarkydami šeimos finansus?

– Visų pirma, pirmoji klaida, kai mūsų išlaidos pradeda viršyti mūsų pajamas. Viršija realiąsias mūsų finansines galimybes. Tokiu atveju gali kilti problemų finansuojant net ir būtinuosius mūsų poreikius. Tačiau karantino laikotarpis mums visiems parodė, kada beveik sustojo fizinė prekyba, tokiu laikotarpiu žmonės apsiriboja tik būtinaisiais poreikiais. Atsisakė atsitiktinių įvairių nebūtinųjų išlaidų. Tikriausiai daugelis pamatė, kad ir be tų atsitiktinių išlaidų galima gyventi visiškai sėkmingai ir komfortiškai. Tad pirmas aspektas, pirmoji klaida – išlaidų valdymo ypatumai. Antrąjį dalyką tikriausiai susiečiau su pirmuoju Jūsų klausimu dėl nenumatytų įvykių rezervu. Remiantis ta pačia minėta Lietuvos banko namų ūkių apklausa, galima paminėti, kad tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi nenumatytų įvykių rezervą, kuris yra nuo trijų iki šešių mėnesių vidutinių pajamų dydžio santaupos. Tik 10 proc. Lietuvos gyventojų toje apklausoje paminėjo, kad netekę pagrindinio pajamų šaltinio galėtų išgyventi iš savo santaupų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal derėtų šią akimirką atsisakyti kokių nors pirkinių ir pasiruošti ekonomikos žiemai?

– Dabar tas laikas po karantino, kada visi esame jau truputį apriboję savo nebūtinąsias išlaidas, pamatę, kad galim susitaupyti. Tad tokios elgsenos siūlyčiau ir nekeisti. Dabartiniu laikotarpiu reikia pabandyti apriboti nebūtinąsias išlaidas ir pagalvoti, kad galbūt verta sutaupius tam tikrą pinigų sumą, kuri viršija šešių mėnesių rezervą, ją investuoti, kad iš to būtų galima gauti papildomą grąžą. Tai galėtų būti papildomas mums pajamų šaltinis.

– Daug jaunų žmonių galvoja apie nekilnojamąjį turtą – būstą. Tai yra vienas didžiausių gyvenime pirkinių. Ir jie mato, kad kainos toliau auga. Ką tokiems žmonėms daryti: pirkti ar laukti?

– Jeigu asmeniui ar šeimai to nekilnojamojo turto tikrai reikia, nereiktų laukti. Tačiau jeigu kalbama apie investavimą į nekilnojamąjį turtą, dabar yra tas metas, kada kainos yra rekordinėse aukštumose. Klausimas, ar nebus permokama už tokį pirkinį. Dėl investavimo tikrai siūlyčiau pagalvoti ir įvertinti įvairias nekilnojamojo turto ypatybes: būsto vietą, regioną, augimo perspektyvas. Reikia į tai atsižvelgti. Jeigu matome augimo perspektyvą ateičiai nepaisant kainų svyravimų, kas ekonomikoje yra visiškai normalus dalykas, jeigu visi atsakymai yra taip, jeigu tikrai reikia, jeigu patrauklus nekilnojamasis turtas, tad kodėl nepirkti.

– Dažnai sakoma, kad lietuviai nemoka investuoti, išskyrus į nekilnojamąjį turtą. Ką daryti, kad tos investicijos augtų ir gal tai yra vienas iš būdų pasiruošti ekonominei krizei bei infliacijos metu apsaugoti savo santaupas?

– Reikėtų bent jau minimaliai pasidomėti, kas vyksta finansų rinkose bei turėti šiek tiek apie tai žinių. Kada žinios sukaupiamos, galima pasitreniruoti įvairiose internetinėse platformose, kuriose galima investuoti netikrais pinigais. Galima pasitreniruoti ir žiūrėti, kaip greitai finansų rinkose viskas keičiasi, kaip svyruoja kainos, kokie vyksta dėsniai. Vėliau galima pabandyti ir patiems tai padaryti. O šiai dienai finansinės institucijos jau yra pasiruošusios padėti namų ūkiams investuoti. Kai kurie komerciniai bankai siūlo tai daryti net ir nuo vieno euro. Net ir labai mažomis sumomis kiekvienas iš mūsų gali pabandyti investuoti ir pasižiūrėti, kokį galime gauti rezultatą. O tada, kai jau esam pabandę ir pasitreniravę, kodėl gi neperėjus prie stambesnių sumų realiose finansų rinkose ir toliau investuoti, kas galėtų būti papildomas pajamų šaltinis ateičiai.