Lietuviai džiūgauja dėl smukusio Lenkijos zloto kurso ir traukia pas kaimynus apsipirkti. O patys lenkai dėl savo valiutos lieja ašaras, ypač tie, kurie yra paėmę paskolas užsienio valiuta.

Skolininkams – šachas

Nemažai lenkų iš tikrųjų pateko į nepavydėtiną padėtį, nes krentant zloto kursui užsienio valiutų atžvilgiu, didėja gyventojų ir bendrovių įmokos bankams. Keisti paskolos valiutą ryžtasi nedaugelis, nes zloto kursas nestabilus, o paskolų zlotais palūkanos – žvėriškos: su banko marža ir kitais mokesčiais siekia 10,9–14 proc., o paskolų Šveicarijos frankais palūkanos – 6–7 proc. Taigi, atrodo, kad sekti zloto, euro ir Šveicarijos franko kursų svyravimus tapo šalies gyventojų manija.

Raudoni grafikai ir graudžios istorijos apie bankų iš namų išmestas šeimas spausdinami pirmuose laikraščių puslapiuose ir rodomi per žinių laidas. Nieko keista, kad silpstantis zlotas yra net pagrindinė lenkų tema prie pietų stalo.

Nesiskolina, bet skolos auga

Vietos žiniasklaidos teigimu, apie 70 proc. visų paskolų, už kurias yra įkeistas turtas, tarp jų ir daugelis būsto paskolų, paimtos būtent užsienio valiuta. Daugiausia – Šveicarijos frankais (apie 75 proc.) ir eurais (apie 16 proc. visų paskolų užsienio valiuta).

Pernai rugsėjį Lenkijos gyventojai bankams už būstą iš viso buvo skolingi 171 mlrd. zlotų (131,7 mlrd. litų), ir nors lapkritį bei gruodį paskolos beveik nebuvo išduodamos, metų pabaigoje lenkų skolos siekė 192 mlrd. zlotų (147,8 mlrd. litų). Negana to, Šveicarijos frankas pastaruoju metu labai sustiprėjo, o tai dar labiau patuštino šia valiuta paskolas paėmusių lenkų kišenes.

"Mano įmokos per porą mėnesių padidėjo daugiau nei 250 zlotų, nors palūkanas bankas sumažino nuo maždaug 4 iki mažiau nei 2 proc. Jei gerai pamenu, gruodį bankui mokėjau apie 1800 zlotų (1386 litus), o vasarį – jau beveik 2100 zlotų (1617 litų). Tiesa, šį mėnesį įmoka vėl sumažėjo 100 zlotų (77 litais). Bandau guostis, kad paskolą esu paėmęs labai ilgam laikui – 35 metams, – o nepalankus valiutų svyravimas – tik laikinas nepatogumas", – dienraščiui sakė viename Lenkijos bankų kreditų tarpininku dirbantis Wojtekas Lipickis.

Vyras yra paėmęs 300 tūkst. zlotų būsto paskolą Šveicarijos frankais, tačiau paskolos valiutos nusprendė nekeisti, nes tikisi, kad artimiausiu zlotas sustiprės, kaip ir prognozuoja ekspertai.

Lenkijos bankai vis labiau nerimauja, nes gyventojų ir verslo skolos sparčiai auga, nors naujų kreditų suteikiama apie 70 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Silpstančio zloto poveikis toks stiprus, kad pastarąjį ketvirtį tik dėl smukusio Lenkijos valiutos kurso šalyje kaimynėje veikiančių bankų bendras paskolų portfelis padidėjo 40 mlrd. zlotų (30,8 mlrd. litų).

Bankai atima būstą

"Iš tikrųjų padėtis nėra tokia baisi, kaip gali atrodyti iš mūsų žiniasklaidos pranešimų. Savaime suprantama, kad nukritus nacionalinės valiutos kursui padidėjo įmokos, kartu padaugėjo ir žmonių, nebegalinčių sumokėti paskolų. Tačiau tai – tik pavieniai atvejai. Negaliu kalbėti už visus šalies bankus, bet masiniu reiškiniu to tikrai nepavadinčiau. "PKO Bank Polski" uždelstų paskolų procentas siekia vos 3,8 proc. Šalies mastu šis rodiklis kiek didesnis – apie 4,4 proc. (Lietuvoje – apie 2 proc. – red. past.). Kai prasidėjo pasaulinė krizė ir kai pradėjo silpnėti zlotas, daugelis bankų Lenkijoje sugriežtino paskolų sąlygas, kad net pablogėjus gyventojų finansinei padėčiai duotų jiems tam tikrą apsaugą. Be to, nuo praeitos savaitės fiksuojame atvirkštinę tendenciją – zlotas po truputį atsigauna", – tikino didžiausio Lenkijoje banko "PKO Bank Polski" atstovė spaudai Izabela Świderek-Kowalczyk.

Tačiau ji pripažino, kad pastaruoju metu buvo keletas atvejų, kai bankui teko iškraustyti gyventojus iš neseniai įsigyto būsto.

"Bet tai nėra naujas reiškinys. Visada buvo tokių, kurie nepaskaičiuoja savo galimybių. Be to, mes irgi nesame sadistai, kai žmonės susiduria su sunkumais, ieškome išeičių: atidedame mokėjimus, peržiūrime paskolos grafiką ir pan. Pagaliau galime pakeisti ir valiutą. Mums taip pat svarbu, kad žmogus sumokėtų paskolą, tad dirbame kartu", – tikino banko atstovė.

Krizė – lyg tiksinti bomba

Moteris taip pat pabrėžė, kad lengva ranka išduodamos paskolos – jau praeityje. Pastarąjį ketvirtį bankai griežtai atsirenka klientus. O apie 100 proc. būsto vertės kreditus kaimynams tenka užmiršti.

Ekspertai pripažįsta, kad Lenkijos namų ūkių skolos pastaruoju metu pastebimai padidėjo. Tačiau pavojaus varpais kol kas niekas neskambina.

"Gyventojų skolos tikrai padidėjo. Ne tik Lenkijoje, bet ir Vengrijoje, Čekijoje. Kol kas tie skaičiai nekelia nerimo, bet nereikia užmiršti, kad dabar ekonominė padėtis visame pasaulyje gana prasta. Bėdos prasidės, jei išaugs nedarbas", – bendros Lenkijos ir Vengrijos finansų maklerių įmonės "Wood & Co" vyriausiąjį analitiką Jiri Staniką cituoja portalas Tvn24.

Rimti sunkumai gresia ir įmonėms. Prieš kelis mėnesius bankai visus verslininkus priimdavo išskėstomis rankomis, tačiau dabar ne vienas vadovas kas mėnesį imasi už galvos ir sprendžia kreditų galvosūkius.

"Daugelis užsienio valiuta pinigų pasiskolinusių gyventojų nesinaudoja valiutų svyravimu ir nebėga į banką mokėti paskolos įmokos tądien, kai duota valiuta yra pigi zloto atžvilgiu. Pavyzdžiui, Šveicarijos frankų svyravimas vasarį buvo toks didelis, kad 300 tūkst. zlotų pasiskolinusių gyventojų paskolos įmoka vos per kelias dienas galėjo sumažėti arba padidėti apie 250 zlotų (193 litai). Manau, kad nė vienas bankas neprieštarautų, jei norėtumėte sumokėti įmoką keliomis dienomis anksčiau, nei numatyta sutartyje", – patarė bendrovės "Open Finance" analitikas Bernardas Waszczykas.