Namo Vingrių g. 1 / J.Basanavičiaus g. 8 gyventojai baiminasi, kad viena namo siena nugrius. Ją iš gatvės pusės laiko tik metalinės konstrukcijos. Tačiau norint rasti atsakingus asmenis atsimušama į keistas savivaldybės valdininkų barikadas. Tiesa, reikalu jau susidomėjo statybų inspektoriai.

Kenčia nepatogumus

1940 m. statytame name gyvena dvi šeimos, kurios nuomojasi čia įrengtus Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius socialinius būstus. Namas yra ypatingas statinys, kultūros paminklas.

Pasak vienos namo gyventojų, pastato sienai padaryta žala vasarą pradėjus naujo priestato statybas.

„Siena griūva, dažnai būna vandens tiekimo sutrikimų, – pasakojo moteris. – Kadangi pastatas priklauso savivaldybei, iš jos kažkoks bankas nusipirko šį visiškai varganą sandėliuką tarp mūsų buto ir to naujai statomo. Dėl statybų niekas nei mūsų leidimo, nei apskritai nuomonės neklausė. Anksčiau namas buvo pripažintas avarinės būklės, dabar jau vėl tinkamas gyventi. Už butus prašo milijono. Nėra ką kalbėti, žinoma, kad mes jo neturime.“

Dalį pastato parduoda

Dalis pastato taip pat priklauso įmonei „Ektornet“. Savo dalį ji mėgina parduoti, bet patikino, kad su naujomis statybomis nesusijusi.

Įmonė savo interneto puslapyje skelbia, kad parduoda pastatą ir dvi patalpas Vingrių gatvėje su valstybinio žemės sklypo dalies nuomos teise 30-iai metų. Bendras patalpų plotas yra 326,27 kv. m. Nurodoma kaina – 330 tūkst. litų ir pridėtinės vertės mokestis.

Kontaktiniu asmeniu norint pirkti patalpas pristatomai Jurgitai Žagunytei tarpininkaujant, įmonė netrukus pateikė atsakymą. Bendrovė su savivaldybe nesudariusi jokių susitarimų: atsakyme teigiama, kad įmonė parduoda tik jai priklausantį turtą. Pasiteiravus, ar yra besidominčių pirkiniu, taip pat tai fiziniai ar juridiniai asmenys, atsakyta, kad yra keletas potencialių pirkėjų, analizuojančių galimybes įsigyti objektą. Paklausus, ar iš kiemo pusės statomo naujo priestato projektą vykdo „Ektornet“, atsakyta neigiamai.

Informacija – po užraktu?

Išsiuntus klausimus apie galbūt griūvančią sieną ir statybas savivaldybei, atsakymų reikėjo laukti beveik savaitę. Beje, į daugiau nei dešimt klausimų atėjo tik pora glaustų atsakymų, iš esmės nieko ir neatsakančių.

Nors kiek vėliau miesto valdininkai tapo kalbesni, jų pateikta informacija vis tiek suglumino. „Jeigu žala atsirado dėl statytojo kaltės, jis turi ją ir atlyginti, o kas statytojas – nesakysime“, – maždaug taip galima reziumuoti gautą informaciją. Ir nors pastatas yra kultūros paminklas, esą tik pats statytojas vykdo darbų priežiūrą.

51 tūkst. litų už sandėliuką

„Statybos leidimas nebūtų buvęs išduotas 2007 m., jeigu nebūtų buvę gauti visi reikalingi dokumentai. Jeigu pagal to laikotarpio teisinį reglamentavimą to pastato rekonstrukcijai buvo būtinas gyventojų sutikimas, be jo leidimas statyti nebūtų buvęs išduotas, be to, prieš statybą buvo atliekama ekspertizė“, – aiškino savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys.

Pasak savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus Vytauto Griniaus, sandėliuko patalpa privatizuota 2003 m. už 51 tūkst. litų. Sprendimą privatizuoti tvirtino miesto taryba ir Vyriausybė, toliau privatizavimas vyko pagal numatytas procedūras: pradedant turto vertinimu, baigiant privatizavimo komisijos sprendimais. Sandėliuko patalpą privatizavo fizinis asmuo.

„Jeigu žala atsirado dėl statytojo kaltės, ją turėtų atlyginti statytojas. Statybų priežiūrą vykdo ne savivaldybė, o pats statytojas. Gyventojai, turintys skundų, turėtų kreiptis į Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri vykdo statybų kontrolę“, – atsakė A.Blotnys.

Į klausimą, kokia įmonė vykdo statybas, pirmiausia atkeliavo toks atsakymas: „Leidimas daugiabučio namo statybai J.Basanavičiaus g. 8 buvo išduotas 2007 m. Įstatymu numatyta, kad įmonė, kuriai išduotas leidimas statyti, negali būti įvardijama. Statybos leidimas išduodamas, jeigu pareiškėjas atitinka įstatymų reikalavimus, turi visus reikiamus dokumentus.“

Paprašius patikslinti, kokiu įstatymu remiantis atsisakoma teikti informaciją, atsakyta: „Įmonė, vykdanti statybas, per jas turi paskelbti informaciją. Kam išduodamas statybos leidimas, neskelbiama remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu“, – cituojamas A.Blotnys.

Paklausus, ar, prireikus sutvirtinti sieną, buvo peržiūrėta, tikrinta, ar projektas tinkamai vykdomas, atsakyta trumpai: „Tai ne savivaldybės kompetencija.“ Lygiai tas pats atsakyta ir į klausimus, kokių per statybų laiką fiksuota pažeidimų, ar jie buvo pašalinti?

Atliks tyrimą

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė patikino, kad rūpintis senojo pastato būkle yra savivaldybės prievolė. Pačios inspekcijos reikalas būtų naujo pastato statybos.

„Dėl šio pastato inspekcija iki šiol nėra gavusi jokio skundo ar užfiksavusi pažeidimų.Visgi mūsų specialistai nuvažiavo pažiūrėti tos sienos ir pamatė, kad reikės atlikti išsamų tyrimą. Tam neužteks ir savaitės, bet jį atlikę tikrai pranešime gautą informaciją“, – sakė inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė.

Net ne tas leidimas?

Savivaldybė, paklausus, kur rasti registruotą statybų leidimą, nurodė leidimų statybai registracijos numerį. Jame išties nurodytas adresas: J.Basanavičiaus g. 8, statybos kampinė gatvė – Vingrių g. 1. Leidimo išdavimo data – 2007 m. kovo 5 d., leidimas galioja iki 2017 m. kovo 5 d.

Leidime nurodoma, kad projekto rengėja ir vadovė – „Vilniaus architektūros studija“, statybos techninės priežiūros vadovas – Algirdas Juozapas Vaicekauskas, statybos projekto vykdymo priežiūros vadovas – Artūras Asauskas. Statybų leidimą išdavė Valdas Klimantavičius, tuometis savivaldybės administracijos direktorius. Butų skaičius statomame pastate – 19.

Susisiekę su A.Asausku išgirdome, kad savivaldybė suklydo. „Seno pastato ten nėra. Apie kokį jūs šnekate?“ – klausė A.Asauskas. Pakartojus adresą ir jo statybos metus – 1940-uosius, projektų vadovas sakė: „Šito namo nežinau, aš dariau tik naują.“

Perklausus, ar jis sujungtas su senuoju namu, A.Asauskas paneigė: „Ne, jūs maišote, ne tą namą žiūrite. Jeigu savivaldybė taip sakė, tai ji klysta. Tuo adresu yra du namai: tą, kur stato, aš visai ne autorius. Tas namas Vingrių g. / J.Basanavičiaus g. buvo pastatytas jau prieš penkerius metus ir jis eksploatuojamas, ir turbūt ten naują namą stato. Ten visai nedalyvauju. Kas jo statytojas – nežinau.“