Naująja viešojo transporto bilietų sistema besididžiuojantys sostinės vadovai galėtų prisiminti vieną dalyką – nemažai vilniečių į darbą ir iš jo važiuoja traukiniais, kurių maršrutai driekiasi miesto ribose. Deja, jiems dar ilgai reiks atskirų bilietų.

Bendri bilietai

Artėjant rugpjūčio 15-ajai, nuo kurios įsigalios naujų rūšių autobusų bei troleibusų bilietai ir kainos, miestiečiams kyla idėjų plačiau išnaudoti e. bilieto sistemą.

Pavyzdžiui, kodėl maršrutais Vilnius–Naujoji Vilnia, Vilnius–Pavilnys ar Stotis–Oro uostas negalėtų galioti tie patys bilietai, kuriais nuo mėnesio vidurio naudosimės miesto autobusuose ir troleibusuose?

Vilniuje nusidriekusius maršrutus įtraukus į viešojo transporto sistemą, ji būtų kur labiau integruota ir patogesnė toli nuo centro gyvenantiems miestiečiams.

Ateities siekiamybė

„Tai yra ateities siekiamybė. Šis klausimas keliamas ir naujų viešojo transporto rūšių įdiegimo specialiajame plane, kurio sprendiniai bus tvirtinami miesto taryboje rugsėjį“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.

Vis dėlto, pasak V.Paužos, traukinių tinklas priklauso Susisiekimo ministerijos kuruojamiems „Lietuvos geležinkeliams“, miesto transportas – savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“.

„Tad reikėtų išspręsti klausimą, kaip būtų atsiskaitoma su skirtingais vežėjais, keleiviui keliaujant miesto viešuoju transportu ir traukiniais“, – teigė savivaldybės atstovas.

Nėra techninių galimybių

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Algis Palionis teigė, kad šiuo metu bendrovė neturi techninių galimybių tikrinti Vilniaus miesto viešojo transporto keleiviams išduotų kelionės bilietų laikmenų ir vykdyti jų apskaitą.

„Ateityje, įdiegus naują bilietų pardavimo sistemą, atsiras galimybė sujungti skirtingas sistemas panaudojant numatytas realizuoti duomenų mainų ir bilietų laikmenų patikros priemones. Šiuo metu, norint traukiniuose panaudoti Vilniaus viešojo transporto bilietų laikmenas, reikia atnaujinti traukinių konduktorių turimą įrangą, tai yra naudoti tokią, kokią naudoja viešojo transporto kontrolė. Taip pat būtų reikalinga užtikrinti, kad bendrovė galės gauti visus duomenis apie į traukinius parduotus kelionės bilietus ir turės galimybę juos patikrinti“, – aiškino A.Palionis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad visi vietinio susisiekimo maršrutai yra nuostolingi. Be to, geležinkelių transportas pritaikytas daugiau ilgiems atstumams važiuoti, todėl Vilniaus miesto ribose keleivių, keliaujančių traukiniais, skaičius nėra didelis.

„Įdiegę bendrovėje naują bilietų pardavimo sistemą ir įvertinę poreikį, svarstysime galimybę prisijungti ne tik prie Vilniaus, bet ir prie Kauno bei Klaipėdos viešojo transporto bilietų sistemų“, – pridūrė A.Palionis.

Užsienyje – ne naujiena

Bendri bilietai visoms miesto viešojo transporto priemonėms nebūtų naujovė nei visame pasaulyje, nei Europoje. Be to, kuo labiau integruota viešojo transporto bilietų sistema, tuo didesnis procentas miestiečių juo naudojasi.

Vokietijos Miuncheno mieste galima keliauti metro, tramvajais, priemiesčio traukiniais ir autobusais. Visose transporto priemonėse galima naudotis tuo pačiu bilietu. Miunchene viešuoju transportu naudojasi apie 50 proc. gyventojų.

Prancūzijos sostinėje Paryžiuje tolimesnius atstumus įveikti patogu metro, traukiniais, autobusais. Paryžiuje keliaujant traukiniais galima naudotis metro bilietais. Prancūzijos sostinėje viešuoju transportu naudojasi apie 70 proc. gyventojų.

Kinijoje, Honkonge, keleiviai dažniausiai renkasi greitaeigius traukinius. Čia naudojamasi papildoma „Octopus“ kortele, tinkančia visų rūšių viešajam transportui. Honkonge viešuoju transportu naudojasi per 90 proc. gyventojų. Pietų Korėjos sostinėje Seule su tuo pačiu bilietu iš metro traukinio galima persėsti į autobusą.