Skandalingais pareiškimais garsėjantis „Ryanair“ bosas M.O‘Leary šįsyk skandalo Kaune nesukėlė, o dalykiškai aiškino, kodėl Kauno oro uostas yra patrauklus jo kompanijai.

Vilnius susiviliojo Kauno sėkme

„Ryanair“ Kauno oro uoste ką tik atidarė techninio aptarnavimo centrą. Tai – ženklas, kad aviakompanija trauktis iš Karmėlavos tikrai neketina. Vis dėlto, kaip „Ryanair“ vadovas paaiškintų, kodėl buvo taip drastiškai sumažintas pigių skrydžių, atgaivinusių Kauno gyvenimą, skaičius?

„Vilnius pamatė Kauno sėkmę ir užsimanė ja dalytis“, – „Kauno dienai“ vakar duotame interviu pareiškė M.O‘Leary.

Kai didžiausia vadinamųjų pigių skrydžių kompanija „Ryanair“ prieš aštuonerius metus nutarė įžengti į Lietuvą, jai Vilniaus oro uosto vartai neatsidarė. Susisiekimo ministerija ne vienus metus deklaravo, kad Kaunas turi būti mažų kainų skrydžių ir krovinių oro uostas, o Vilnius – prestižinių. Deja, pažadai darbais nevirto. Didžiąją dalį populiariausių skrydžių „Ryanair“ pernai perkėlė į Vilnių.

„Suprantu, kad buvote susirūpinę, jog visą savo veiklą perkelsime į Vilnių, tačiau iš Kauno neišsikraustome. Norime apsukas auginti ir Vilniuje, ir Kaune“, – teigė M.O‘Leary.

Vakar pusdieniui į Kauną ir Karmėlavą atvykęs „Ryanair“ generalinis direktorius pristatė tris naujas kryptis, kuriomis iš Kauno oro uosto bus galima skristi nuo balandžio.

Ta pačia proga oficialiai pranešta apie Kauno oro uoste pradėjusio veikti „Ryanair“ lėktuvų techninio aptarnavimo ir remonto centrą, kuriame per metus gali būti aptarnaujama iki 60 orlaivių.

Skaičiai nedžiugina

Įsigaliojus vasaros tvarkaraščiui (nuo balandžio) iš Kauno „Ryanair“ lėktuvais bus galima pasiekti kelis naujus taškus: Kaljarį Sardinijoje, Trapanį Sicilijoje ir Norvegijos sostinę Oslą.

Iš viso iš Kauno oro uosto bus galima skristi 18 maršrutų. Skaičiuojama, kad per savaitę bus daugiau nei 90 skrydžių. O per visus šiuos metus tikimasi pervežti 600 tūkst. keleivių.

Vis dėlto šie skaičiai neguodžia. Mažiau nei 800 tūkst. keleivių Kauno oro uostas paskutinį kartą aptarnavo tik 2009 m.

„Pernai maršrutų skaičius gerokai sumažėjo, tačiau tikimės po truputį jį atstatyti“, – sakė M.O‘Leary.

„Ryanair“ vadovas teigė, kad vasaros tvarkaraštis jau sudėliotas ir koreguojamas nebus, tačiau neatmetė tikimybės, kad naujos skrydžių kryptys Kaunui bus pasiūlytos netolimoje ateityje.

„Gali būti, kad naujų krypčių pasiūlysime jau rudenį. Pagrindinė sąlyga – Kaunas turi išlikti konkurencingas, nes konkurencija tarp oro uostų Europoje yra didelė“, – sakė M.O‘Leary.

Konkurentų nematyti

Be „Ryanair“, reguliariai iš Kauno keleivius skraidina tik viena bendrovė – „airBaltic“. Kaune besileidžiančių kitų keleivius skraidinančių aviakompanijų lėktuvų artimiausiu metu greičiausiai neišvysime.

Apie vykstančias, bet niekuo nesibaigiančias derybas kalbama ne vienus metus.

„Šiuo metu derybos vyksta ne su viena kita kompanija, bet tikrai negaliu pasakyti, kuo tos derybos baigsis“, – nieko konkretaus negalėjo prognozuoti Kauno oro uosto generalinis direktorius Povilas Ugianskis.

Nauja sritis – aptarnavimas

„Ryanair“ savo bazės ir techninio aptarnavimo centro iš Kauno rajono, Karmėlavos, iškelti neketina.

Naujai įrengtame, šį mėnesį atidarytame angare bus atliekamos orlaivių apžiūros. Prie vieno lėktuvo bus sugaištama 5–8 dienas. Per metus Kauno oro uosto teritorijoje buvo galima aptarnauti iki 60 orlaivių.

Aptarnavimo darbai vyks tik tuo metu, kai orlaiviai skraidys pagal žiemos tvarkaraštį. Vasaromis skrydžių gerokai daugiau, todėl visi lėktuvai turi būti pakelti į dangų.

Kauno oro uosto generalinis direktorius P.Ugianskis teigė, kad oro uoste jau šiais metais naujus orlaivių aptarnavimo centrus gali atidaryti „FL Technics“ ir „Avia Baltika“.

„Ryanair“ Europoje turi 57 bazes, aviakompanijos lėktuvai skraido į 28 šalis, leidžiasi 178 oro uostuose Europoje ir Šiaurės Afrikoje.

Toje pačioje vietoje turtais ir skandalingais pareiškimais garsėjantis M.O‘Leary būna retai, tačiau į Kauną jis užsuko jau antrą kartą. Toks dėmesys nedideliam Karmėlavoje veikiančiam oro uostui nustebino ir paties Kauno oro uosto darbuotojus.

„Atvykau su geromis žiniomis“, – plačia šypsena visus pasitiko M.O‘Leary.

Elgesiu labiau netašytą Airijos aludės lankytoją, nei šios šalies vieną turtingiausių verslininkų primenantis M.O‘Leary nesisvaidė nei sparnuotomis frazėmis, nei jam būdingais viešųjų ryšių triukais.

Per dešimties minučių interviu „Ryanair“ generalinis direktorius „Kauno dienai“ pasakojo, kodėl jam patinka dirbti su Kauno oro uostu ir ką šis turi padaryti, kad abiem pusėms naudingas bendradarbiavimas nenutrūktų.

– Kodėl pernai perkėlėte dalį skrydžių iš Kauno į Vilnių? – „Kauno diena“ pasiteiravo M.O‘Leary.

– Vilnius yra sostinė. Man patiko tai, ką Kauno oro uoste padarėme per kelerius paskutinius metus, bet daug žmonių į Kauną skrisdavo tik todėl, kad į Vilnių nebuvo pigių skrydžių. Žmonės skrisdavo į Kauną ir važiuodavo iki Vilniaus. Dabar norintieji pasiekti Vilnių skrenda į Vilnių, o norintieji pasiekti Kauną – į Kauną. Manau, kad tai normalus rinkos pasidalijimas.

– O kodėl prieš aštuonerius metus skrydžiams pasirinkote ne Vilnių, o Kauną?

– Tada mūsų neįsileido į Vilnių. Galvojo, kad mes esame baubas, dėl mūsų bankrutuos kitos aviakompanijos, grius civilizacija ir t. . O Kaunas, Kauno rajone veikiantis oro uostas tuo metu jau turėjo labai patrauklią aplinką ir labai norėjo bendrauti su „Ryanair“. Po ketverių metų produktyvaus darbo Vilnius pagaliau pamatė Kauno sėkmę, augimo tempus ir užsimanė jais dalytis. Kaune skrydžių sumažėjo, bet mes siekiame, kad jų skaičius augtų ir Vilniuje, ir Kaune.

– Ar buvo kokių nors susitarimų su Kauno miesto ir rajono valdžia?

– Mes turėjome susitarimų tik su oro uostu. Jis gal ir turėjo susitarimų su vietine valdžia. Mes – ne.

– O su šalies valdžia apie verslo perspektyvas Lietuvoje nekalbėjote?

– Kažkada buvo kalbėta, kai buvo tik galvojama apie techninės bazės įkūrimą. Tačiau tai buvo senokai. Gal prieš kelerius metus.

– Nemanote, kad taisyklės Vilniaus oro uoste buvo pakeistos dėl kitos pigių skrydžių kompanijos „Wizz Air“? (Pirmiausia Vilniaus oro uostas įsileido „Wizz Air“, o tik paskui – „Ryanair“ – red. past.)

– Nežinau. Mes į „Wizz Air“ nekreipiame dėmesio. Jie stengiasi rinktis kitas skrydžio kryptis, o jei skrydžių kryptys sutampa su mūsiškėmis – jų bilietų kainos didesnės.

– Ar nebijote, kad pasikeitusi mūsų šalies valdžia pasakys, jog pigiems skrydžiams Vilnius – ne vieta?

– Ne. Taip neturėtų būti, nes valdžia mato, kad toks modelis yra sėkmingas. Mes ketiname dar labiau didinti skrydžių skaičių Vilniuje ir stimuliuoti augimą Kaune. Tam ir yra nauji skrydžiai. Iš Vilniaus šiais metais turėsime dvi naujas skrydžių kryptis, o iš Kauno – tris. Tikiuosi, kad skrydžių skaičius Kaune augs ir esu įsitikinęs, kad jis augs visos Lietuvos mastu. Pernai iš Vilniaus ir Kauno pervežėme 1,2 mln. keleivių. Šiemet tikimės, kad keleivių skaičius viršys 1,3 mln.

– Maršrutų skaičius iš Kauno ateityje gali didėti?

– Vasaros tvarkaraštis jau sudėliotas ir jis nesikeis, tačiau rudenį gali atsirasti skrydžių ir naujomis kryptimis.

– Nuo ko tai priklauso?

– Nuo daug ko. Nuo derybų su oro uosto administracija, nuo to, kaip greitai sugebėsime įsigyti naujų orlaivių, kokie bus oro uosto mokesčiai Kauno oro uoste. Jam reikia konkuruoti ne tik su kitais Lietuvos oro uostais. Konkurentai yra ir Italijos, Lenkijos, Vokietijos oro uostai. Naujų skrydžių krypčių atsiras ten, kur bus geriausios sąlygos.

– Jūs patenkinti bendradarbiavimu su Kauno oro uostu?

– Labai. Lietuvoje yra daug gerai apmokytų, imlių, jaunų, išsilavinusių žmonių. Ketiname ir toliau investuoti į mūsų bazę Karmėlavoje. Čia nebus viena didžiausių mūsų bazių, tačiau visos bazės mums yra svarbios, o ši yra viena iš tų, kuri dar gali ir turi augti. Bazę tikrai paliksime čia ir į Vilnių jos kelti neketiname.