Norintiems išvysti Vilniaus vaizdus, filmuotus 1943 metais, gera žinia – archyviniai kadrai jau Lietuvoje. Jie netrukus bus suskaitmeninti ir prieinami visuomenei.

Praėjusiais metais rasta operatoriaus Stepo Uzdono 1943 metais filmuota medžiaga. Pernai rudenį ji buvo demonstruojama „Lietuviško kino dienose“ Maskvoje, o šį pavasarį juostos kopija atkeliavo į Lietuvą. Ji perduota saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui.
Pasak jo direktoriaus, tokių filmų radybos – retas reiškinys, be to, 70 metų senumo kino juosta yra stebėtinai geros būklės.

„Mes gavome tikrai unikalių kino kadrų kopijas. Lietuvos kino centras pasirūpino, kad jos būtų atgabentos iš Maskvos. Tai yra niekur nematyti karo metų Vilniaus vaizdai, filmuoti, kaip manoma, operatoriaus S. Uzdono. Mes tas juostas patvarkysime, pabandysime suskaitmeninti, įkelti į archyvo informacinę sistemą ir [ši medžiaga] bus prieinama visiems interneto vartotojams“, – sako Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys.

Medžiaga su senojo Vilniaus vaizdais rasta Lietuvos kino centrui tyrinėjant kino paveldą Rusijos Federacijos valstybiniame kino ir fotodokumentų archyve Maskvos srities Krasnogorsko mieste. Vilniuje nufilmuota nespalvota 16 minučių dviejų dalių dokumentinė medžiaga Lietuvoje iki šiol nebuvo žinoma. Joje užfiksuota to laiko Vilniaus panorama ir senamiesčio architektūros dalis, kurios karui baigiantis nebeliko.

„Tai 16 minučių 7 sekundžių filmukas, juodai baltas, be titrų, be subtitrų, be jokio aprašymo. Mūsų manymu, tai yra 1943-ųjų Vilnius, kuris yra dar nenukentėjęs nuo karo, nuo mūšių, kurie vyko 1944 metų vasarą.

Aišku, tai yra vokiečių karinės ar civilinės administracijos cenzūruota medžiaga, nes, pavyzdžiui, nerodomas getas, nerodomos tos vietos, kurių kariniu požiūriu nereikia rodyti. Rodomi bendri vaizdai, senamiestis, Katedros aikštė, žmonės – ramiai vaikščiojančios moterys, vaikai, pravažiuojanti viena kita mašina, vienas kitas kariškis, kurie elgiasi ramiai, ir tai atrodo visiškai ramus, idiliškas vaizdelis. 

Šiame filme svarbu tai, kad yra tam tikros architektūros vietų, kurių po metų nebeliko“, – teigia Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vyr. specialistas Vidas Grigoraitis.

S. Uzdonas – kinematografininkas, kino operatorius, neakivaizdžiai baigęs Paryžiaus kino operatorių mokyklą. Nuo 1932 metų jis filmavo siužetus lietuviškai „Kino kronikai“, sukūrė apie 70 dokumentinių filmų.

Už nepriklausomos Lietuvos metais nufilmuotus vaizdus buvo suimtas ir kalinamas sovietinės valdžios.

Pasak Lietuvos centrinio valstybės archyvo vadovo, po kelių savaičių Vilniaus vaizdus, filmuotus 1943-aisiais, bus galima pamatyti skaitmeniniu formatu archyvo internetiniame puslapyje.