Šeštadienį Kauno rajono miestelis Vandžiogala turėjo švęsti tradicinę savo šventę. Šiemet sukanka 628 metai nuo Vandžiogalos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Tačiau šventė atšaukta bijant klebono kurstomos nesantaikos.

Pasirodė kvietimas į mitingą

Vandžiogalos gimtadienis, kuris turėjo vykti rytoj, ko gero, būtų buvusi jauki ir smagi miestelio šventė: gatvės krepšinio turnyras, gražiausių sodybų šeimininkų apdovanojimas, piešimo ant asfalto konkursas. Būtų pasveikintos šiemet naujagimių sulaukusios Vandžiogalos šeimos, pagerbtas vyriausias senolis.

Tačiau ėmus rengtis šventei, Vandžiogalos klebonas Oskaras Petras Volskis ir zakristijonas Ričardas Jankauskas (parapijos interneto svetainėje jis pristatomas Ryszard Jankowski) paskelbė: „Šaukiamas parapiječių protesto mitingas.“

„Bažnyčioje vyks organizacinis susitikimas, pasiruošimas mitingui šeštadienį. Kviečiame pagalvoti šūkių, pasiruošti senų paklodžių ir popieriaus lakštų transparantams gaminti“, – buvo paraginti parapijiečiai.

Tiesą sakant, rugsėjo 18-osios vakarą turėję vykti organizaciniai veiksmai su paklodėmis ir mitingo šūkių kūrimu bažnyčioje nenusisekė. „Kauno dienos“ korespondentai iš besirengiančiųjų mitingui rado tik abu organizatorius: kleboną ir zakristijoną.

Vis dėlto jau tą pačią dieną Vandžiogalos seniūnija pranešė, kad miestelio gimtadienis atšaukiamas.

Išsigano incidentų

„Bijome dėl žmonių saugumo, galimų incidentų. Visokių kalbų sklinda, nežinome, ko laukti“, – sakė Vandžiogalos seniūnas Vytautas Šniauka.

„Klebonas pakvietė rengti protesto mitingą, todėl dėl viso pikto išsiuntėme atsiprašymus ir atšaukėme kvietimus žmonėms, kuriuos ketinome apdovanoti“, – kalbėjo seniūnas.

Vandžiogalos seniūniją pasiekė gandai, kad į protesto mitingą autobusais atvyks lenkų iš Vilnijos krašto.

Tokios kalbos seniūno nenustebino, nes Vandžiogalos bažnyčios klebono O.P.Volskio ir zakristijono R.Jankausko vienas argumentų – neva labai prasta lenkų, kurių apie 1800 gyventojų turinčioje Vandžiogaloje gyvena keli šimtai, padėtis.

Zakristijonas R.Jankauskas yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, vadovaujamos Valdemaro Tomaševskio, narys. Bažnyčios patarnautojas kaip šios politinės jėgos atstovas bandys Kaune, Šilainių apygardoje, laimėti rinkimus į Seimą.

„Šventę nutarėme atidėti vėlesniam laikui, kai baigsis rinkimai“, – paaiškino Vandžiogalos seniūnas V.Šniauka.

Vandžiogala – lenkų getas?

„Kauno dienos“ kalbinti miestelio gyventojai iš klebono ir zakristijono lūpų sklindančias kalbas apie Vandžiogaloje esą engiamus lenkus girdėję ne kartą.

„Kai tik į mūsų parapiją atkėlė naują kleboną, bažnyčia virto politinės propagandos ir tautinės nesantaikos židiniu. Dabar net ir švenčių normaliai negalime rengti“, – piktinosi miestelio gyventoja, prašiusi neskelbti jos pavardės.

Lietuviškai ir lenkiškai leidžiamame Vandžiogalos parapijos interneto tinklalapyje, kurio kontaktiniai asmenys nurodyti klebonas O.P.Volskis, zakristijonas R.Jankauskas (tinklalapyje – R.Jankowski) ir vargonininkas (be pavardės), galima rasti itin griežtų pareiškimų apie neva tragišką lenkų padėtį Vandžiogaloje.

Čia rašoma, esą kolūkių laikais lenkai buvo ištremti į Sibirą, o jų vietoje apsigyveno lietuviai.

„Lenkų tautinė bendruomenė gyvena kone geto sąlygomis, yra ignoruojama ir ujama“, – teigiama viename iš naujausių pareiškimų.

Mielai lauktų pastiprinimo

Daug karčių žodžių parapijos interneto svetainėje liejama ir seniūnijos, rajono valdžios atžvilgiu.

Keiksnojami Kauno rajone savivaldos rinkimus laimėję socialdemokratai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijai priklausančio zakristijono politiniai priešininkai.

Klebonas O.P.Volskis „Kauno dienai“ tvirtino, kad nori atkreipti dėmesį į nunykusią parapiją ir engiamą, diskriminuojamą vietos lenkų bendruomenę.

Ironiška detalė – sužlugdytoje miestelio šventėje buvo ketinama pagerbti kaip tik garbaus amžiaus lenką, paminėjusį 92 metų sukaktį.

Paklaustas, ar iš tiesų ketino kreiptis pagalbos į Vilniaus rajono lenkus, klebonas neigė turėjęs tokių planų. „Bet mintis nebloga. Visai suprasčiau, jei Vandžiogalos lenkų atvyktų palaikyti jų tautiečiai iš kitų rajonų“, – kalbėjo O.P.Volskis.

Grasina Briuseliu

Klebonas O.P.Volskis save vadina lietuviu, išdrįsusiu ginti lenkų teises Vandžiogaloje.

„Gal net reikės kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl tautinių mažumų diskriminacijos. Lenkai čia stumiami į getą“, – rėžė Vandžiogalos klebonas P.O.Volskis.

Į Seimą kandidatuojantis zakristijonas negailėjo kritikos rajono valdžiai, miestelio bendruomenei. R.Jankauskas tikino, esą vietos kultūros centras neįsileidžia lenkų rengti šventes, juos esą ignoruoja ir seniūnas.

„Mums liko tik bažnyčia, o ji užtat ir nesulaukia jokios pagalbos iš valdžios, baigia sugriūti. Mes čia esame nepageidaujami“, – klebonui pritarė zakristijonas.

Stebisi kaltinimais

Vandžiogalos kultūros centro laikinoji direktorė Gražina Mickūnienė tikina, kad lenkų lyderio kaltinimai yra laužti iš piršto.

„Mano močiutė yra lenkė, puikiai sutariu su kitais šios tautybės žmonėmis. Jiems visada atviros kultūros centro durys. Tačiau R.Jankauskas kažkodėl atsisako pasirašyti dokumentus, kad prisiima atsakomybę už patalpas per savo renginius, o po to skundžiasi, neva jį skriaudžiame“, – stebėjosi G.Mickūnienė.

Moteris pastebėjo, kad lenkai ir lietuviai Vandžiogaloje daug metų gyveno darniai, o nacionalinė nesantaika prasidėjo sulig O.P.Volskio paskyrimu į jų parapiją.

„Esame viena bendruomenė, nors ją sudaro ne viena tauta. Kunigo priedermė būtų vienyti žmones, o ne kiršinti“, – kalbėjo G.Mickūnienė.

Iš sakyklos žemina mokytojus

Kunigo rūstybę užsitraukė ir Vandžiogalos vidurinės mokyklos pedagogai – jie žeminami atvirai, vadinami neatsikračiusiais komunistinės ideologijos ir netinkamai mokančiais vaikus.

Mokyklos direktorius Algirdas Šiušas pasakojo, kad daug metų su žmona lankydavo bažnyčią. Tačiau pastaruoju metu tai neteko prasmės, nes kunigas iš sakyklos nuolat jį įžeidinėja, vadina ateistu, menko moralinio autoriteto žmogumi. Žeminami ir kiti mokytojai.

„Dar neteko girdėti, kad kur nors kitur bažnyčiose būtų įžeidinėjami tikintieji, juo labiau mokytojai“, – piktinosi mokyklos direktorius.

Klebono teisė spręsti

Daugelis miestelio gyventojų, neapsikentę iš bažnyčios sakyklos sklindančio pykčio, melstis vyksta į Kauno bažnyčias.

Tam yra dar viena priežastis: Vandžiogaloje gyvenantys lietuviai katalikai per didžiąsias šventes turi klausytis, kaip šv.Mišios aukojamos lotynų kalba, o lenkams pamaldos vyksta lenkiškai.

O.P.Volskis tikino, kad iki jo atėjimo lenkiškų Mišių Vandžiogaloje išvis nebuvę.

„Kartą per mėnesį laikau Mišias lotyniškai, nes tai visuotinė Katalikų bažnyčios kalba ir popiežius ragina jos nepamiršti“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kodėl lotyniškai neaukojamos šv.Mišios lenkams, o tik lietuviams, kunigas O.P.Volskis atkirto: „Esu klebonas ir sprendžiu, kokia kaba laikyti Mišias“.

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Džiaugiamės, kad Vandžiogala turi įdomią ir savitą istoriją, daug metų čia darniai sugyveno įvairios tautos. Žinoma, šiame krašte netrūksta problemų, todėl stengiamės jas spręsti. Į naujas patalpas bus perkelta ambulatorija, rekonstruota biokuro katilinė, jau įrengti šaligatviai, apšvietimas, atnaujinta mokyklos sporto salė, sanitariniai mazgai, padaryta kitų darbų. Veiklus Vandžiogalos bendruomenės centras taip pat laimėjo kelis ES projektus.

Pagal išgales stengiamės palaikyti ir religines bendruomenes. Tačiau Lietuvoje Bažnyčia atskirta nuo valstybės, jos turtas – privatus, todėl savivaldybė negali imtis klebonijų ar maldos namų statybos, tai turi daryti religinės bendruomenės. Savivaldybė gali paremti – ir remia – bažnytinį paveldą, derindama tai su vyskupijomis: pagal 2008–2012 m. Kauno rajono bažnyčių finansavimo programą yra skiriama parama Kauno arkivyskupijai ir Vilkaviškio vyskupijai, kurios pačios savo nuožiūra paskirsto gautas lėšas. Rajone turime veiklių bendruomenių pavyzdžių – kad ir Zapyškyje, Panevėžiukyje, kurios bažnyčių remonto darbams pasinaudoja ES fondų parama.

Nesiruošiu kaip nors vertinti klebono veiklos, nes tam yra vyskupas. Tačiau esu įsitikinęs, kad gyvenantieji ir dirbantieji daugiatautėje Vandžiogalos bendruomenėje turėtų tiesti žmogiškumo ir tarpusavio supratimo tiltus, o ne mūryti neapykantos sienas.