„Jei transporto priemonė valdoma žiemą, kai reikalingos žieminės padangos, bet padangos yra vasarinės, asmuo patraukiamas administracinėn atsakomybėn, skiriama bauda“, – sakė advokatas.

– O jei jis nekaltas dėl avarijos?

– Nesvarbu. Jeigu vyksta reidas, sustabdomas automobilis ar pan., tai yra traktuojama kaip pažeidimas, už tai skiriama bauda. Bet kokiu atveju yra naikinamas techninės apžiūros dokumentas. Blogiausia, jei nutinka eismo įvykis ir nukentėjusiajam išmokama pinigų suma, tai draudikas, kuris išmoka tą pinigų sumą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę – iš įvykio kaltininko susigrąžinti tuos pinigus.

– Tai žiemos metu važiuodamas su vasarinėmis padangomis nukentėjusysis vis tiek užtraukia papildomų problemų ir jis gali negauti išmokos iš civilinio draudimo?

– Išmoką nukentėjusysis gaus visada, nes transporto priemonė yra apdrausta, tačiau išmokėjęs išmoką draudikas, priešingai negu jei automobilis būtų techniškai tvarkingas, nebeturi atgręžtinio reikalavimo teisės, vadinasi, nebegali reikalauti tos sumos, kurią sumokėjo nukentėjusiajam. Jeigu padangos žiemą yra vasarinės, draudikas visą sumą reikalaus atlyginti. Tačiau yra viena išlyga – turi būti priežastinis ryšys tarp pasekmės ir veiksmų. Pavyzdžiui, automobilis stovi prie šviesoforo, t. y. transporto priemonė nejuda, pagal teisės aktus, įstatymą, gali būti traktuojama, kad nebuvo priežastinio ryšio, nes automobilis stovėjo. Tačiau jeigu transporto priemonė judėjo, bet kokiu atveju pasekmė bus netinkamos padangos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dabar laikas keisti padangas iš žieminių į vasarines. Ar galioja tas pats?

– Galioja padangoms, kurios yra dygliuotos, t. y. jeigu vasarą yra naudojamos dygliuotos padangos, pasekmė yra ta pat. Jeigu vasarą naudojamos žieminės padangos, rekomenduojama jomis nesinaudoti, tačiau kokių nors poveikio priemonių, sankcijų už tai nėra. Tačiau už dygliuotų naudojimą – tas pats, t. y. bauda, techninės apžiūros dokumento panaikinimas ir tuo pačiu regreso teisė į tą, ką išmokėjo draudikas nukentėjusiajam.

– Kitas labai aktualus sezoninis dalykas – susidūrimai su laukiniais žvėrimis. Jei neturiu kasko draudimo, tai yra mano nuostoliai ar draudimo bendrovė, valstybė, kas nors juos dengia?

– Jei neturite kasko draudimo arba neturite specialaus draudimo nuo susidūrimų su laukiniu gyvūnu, kuris yra kaip priedas prie privalomojo draudimo, draudimo santykių metu jūs negalite reikalauti atlyginti žalą. Tačiau tai neužkerta kelio bendra tvarka kreiptis į teismą. Šiuo atveju kadangi laukiniai gyvūnai taip pat turi savininką – jis yra valstybė – galima kreiptis į teismą, atsakovu nurodant valstybę, ir reikalauti žalos atlyginimo. Tai nėra paprasta, nes ieškovas, t. y. tas, į kurio automobilį atsitrenkė gyvūnas, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, pasekmes ir žalą. Pavyzdžiui, jei nėra ženklinimo, požeminių perėjų gyvūnams ir pan., įrodinėjimas gali suponuoti tai, kad valstybė turės atlyginti žalą.

– Ar daug tokių ginčų yra teismuose? Kokios patirtys?

– Ginčų iš tiesų yra nemažai, bet jeigu asmuo neturi draudimo, tikrai nedaugeliu atveju teismai tenkina tokius ieškinius ir priteisia žalą iš gyvūnų savininkų, t. y. iš valstybės. Tai yra gana sudėtingos bylos, todėl rekomenduoju, jeigu neturite kasko draudimo, įsigyti tikrai nebrangų draudimą nuo susidūrimo su laukiniais gyvūnais.

– Kokios yra išmokamos sumos? Ar dideli nuostoliai patiriami susidūrus su gyvūnu?

– Priklauso nuo situacijos, nuo automobilio, jo vertės, tačiau sumos varijuoja, ir triženklės, ir penkiaženklės gali būti.

– Galbūt turite dar kokių nors patarimų dėl sezoninių nelaimių, laukinių gyvūnų. Kaip vairuotojai, neįsigiję draudimo, gali saugotis?

– Kalbant juridiniu aspektu, mes visada rekomenduojame tiems asmenims, kurie valdo transporto priemones, turėti tikrai nebrangų papildomą draudimą nuo susidūrimų su laukiniu gyvūnu arba, esant reikalui, visgi pabandyti įrodyti atsakingų institucijų kaltę, bet čia rekomenduotina turėti ir specialistą patarėją, kuris padėtų tai padaryti.